Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Author: Guoda Page 13 of 44

Kai kvepia, tai nekanda

Atėjus vasarai daugelio galvos skausmas yra sugalvoti, kaip gintis nuo uodų, erkių ir kitų kandikų būnant gamtoje. Sąmoningesni vartotojai nemano, kad pakanka pasipurkšti bet kuo, kas žada apsaugą, ir viskas bus gerai. Nes patys repelentai yra stiprūs chemikalai.

Natūralių repelentų pasirinkimas rinkoje yra smarkiai sumažėjęs dėl teisinio reguliavimo. Visus purškalus ir tepalus, kurie vadina save vabzdžius baidančiais, privalu registruoti ir mokėti nemenkus pinigus. Taip produktai brangsta ir mažėja jų pasirinkimas, o išmanesni vartotojai imasi tepalus maišyti patys. Juolab, kad receptų internete apstu. Kas eterinius aliejus pažįsta, tiems tai tik naujas kūrybos laukas, juolab, kad išbandyti labai paprasta – sumaišai, išsitepi, išeini į kiemą ir viskas tampa žiauriai aišku. Žiaurumo dydis atvikščiai proporcingas tepalo efektyvumui… t.y., kuo tepalas geresnis, tuo mažiau įkandimų.

Tačiau nemažai žmonių eterinių aliejų privengia. Vieni dėl nežinojimo, kiti dėl neigiamos nuostatos eterinių aliejų atžvilgiu, esą jie gali sudirginti. Ši nuostata pastaruoju metu aktyviai formuojama cheminės kosmetikos propaguotojų, ji atsispindi neretoje kosmetikos saugumo vertinimo duomenų bazėje ar nuomonėje. Dažniausiai tos baimės yra nepagrįstos. Galima būtų kalbėti daug, kodėl taip yra, tačiau kitą kartą, šiandien tema praktinė. Aromaterapija – eterinių aliejų mokslas – iš tiesų yra sudėtinga ir subtili disciplina, todėl žinojimas čia būtinas. Bet tų pavojų nėra tiek daug, kiek jų piešiama.

Apie maisto kainą: žmonės pripratę, kad maistas pigus

Šiame straipsnyje nediskutuosiu, kas konkrečiai kiek kainuoja Lietuvoje ir kiek kainavo prieš porą metų. Nes tai neturi jokios prasmės žvelgiant į priekį ar net vertinant esamus reiškinius. O lūkesčiai dėl perspektyvos veikia ir šiandieną: ir gamintojų, ir pardavėjų, ir vartotojų sprendimus.

Svarbiausia, kas prisimintina kalbant apie maistą, yra faktas, kad maistas žmogui yra vertingas dalykas (švelniai tariant) ir brangus pagaminti. Tik maždaug nuo XX a. vidurio vadinamosiose išsivysčiusiose šalyse maistas tapo toks pigus ir prieinamas visiems, kaip dabar. Iki to laiko normali daugumos žmonių būsena buvo badas, nuolatinis maisto nepriteklius arba periodiškai užeinantis maisto stygius dėl nederlingų metų, stichinių ar kitokių nelaimių. Dėl maisto trūkumo žmonės sirgo, migravo, kariavo ir plėšikavo.

Vakarienė ir pagaliukai

Ne vienas suka galvą, ką valgyti vakare, kad būtų ir maistinga, ir nesunkiai virškinama, ir, ne mažiau svarbu, netruktų ilgai pagaminti.

Man tam reikalui tinka sriubos su miso. Sriuba, jei ji ne su mėsa, bulvėm ir kruopom, yra lengvai virškinama. Dėl maistinės vertės – miso ir daržovės. Dėl sotumo, smagumo ir kad vaikai valgytų, dedu šiek tiek makaronų, geriausia be glitimo. Pagaminti tikrai netrunka. Ypač patogu, kai turi daržovių nuoviro. Esu gaminusi visokiausių variantų: su paprikomis, morkomis, daigintomis spindulinėmis pupuolėmis, žirnių ankštimis ir pan. Iš daržovių dedu tai, ką turiu šaldytuve, o miso, sojų padažo, citrinų sulčių ir kokių nors be glitimo makaronų turiu visada. Specialiai nusiperku tik grybų.

Čia vienas galimų variantų, ypač paprastas, o skonio prasme tikrai vykęs.

Reikės:

vandens arba daržovių nuoviro (aš turėjai nuo bulvių ir šparagų) pagal porcijų skaičių

2 šaukštų miso pastos (naudojau Genmai miso)

2 saliero stiebų

3 šampinjonų

1 stiklinės žalių žirnelių (naudojau šaldytus)

3 riekelių šviežio imbiero

1/2 a. š. kajeno pipirų (arba čili)

1/2 pakelio Bifun makaronų

1 šaukšto citrinų sulčių

1-2 šaukštų sojų padažo Shoyu

Skaitykite kosmetikos etiketes. Taip, bet ar viską suprasime?

Maisto produktų etiketes skaityti daugelis jau įprato. Taip, yra maisto priedai E, bet juos ir nesunku susirasti, ir pats jų kiekis produkte yra rimtas rodiklis. O ką daryti su kosmetika?

ES šalyse kosmetikos gaminių sudėtį ant pakuotės nurodyti privaloma. Atrodytų, tai kokia problema? Turime sudėtis, jas skaitome ir pagal tai sprendžiame, norime tokios kosmetikos ar ne. Cheminė ji ar natūrali, potencialiai dirginanti ar švelni ir t.t.

Tačiau nėra taip lengva. Mat kalba, kuria sudėtis nurodoma, yra cheminė. INCI – International Nomeclature of Cosmetic Ingredients – vartoja cheminius medžiagų pavadinimus, nepriklausomai nuo to, ar medžiaga yra visai sintetinė, išgauta cheminiais metodais, ar natūrali ir išgauta iš natūralių medžiagų švelniais būdais. Grynus augalų aliejų ar ekstraktų pavadinimus atpažinti nesunku – nurodomi lotyniški jų pavadinimai, kaip antai Rosa centifolia (rožė) ar Butyrospermum parkii (sviestmedis). Tačiau su bent kiek perdirbtomis medžiagomis to aiškumo nebėra – jos visos skamba chemiškai, net ir tos, kurios organizmą veikia kuo švelniausiai ir yra leidžiamos pačių griežčiausių ekologiškumo standartų. Pavyzdžiui, Coco glucoside ar Sodium olivate.

Dar apie linų sėmenis

Rašau „dar“ ne dėl to, kad jau esu rašiusi, bet dėl to, kad Lietuvoje turbūt nėra kito maisto produkto, kuris būtų taip gerbiamas ir visuotinai pripažintas. Produktas be „nuodėmės“ pagal visas įmanomas sveikos mitybos teorijas:
– nealergizuojantis,
– be glitimo,
– beveik be sočiųjų riebalų ir cukraus,
– su daug skaidulų ir Omega 3,
– mūsų platumose augantis,
– jei ekologiškas, tai dar ir be pesticidų likučių.

Tai kam dar apie jį rašyti? Pirma, nes visi ar bent dalis gerumų pasimiršta. Antra, ne mažai žmonių nemėgsta linų sėmenų aliejaus ir mano, kad patys sėmenys bus panašaus skonio. Trečia, nuostabu visgi rasti maistą, kurio joks mitybos specialistas dar nesudirbo į miltus. Nes tokių labai jau mažai likę.

Linų sėmenys yra unikalus maistas. Viena vertus, turi daug labai svarbių maistingųjų medžiagų, visų pirma Omega 3 riebiųjų rūgščių. Kodėl jos tokios svarbios? Nes mes jų vartojame mažai, o jos  yra esminės mažinant uždegimus ir slopinant depresijas – kas yra visų šiuolaikinių lėtinių ligų aktualija. Kuo toliau, tuo labiau linkstama lėtines šiuo metu siautėjančias ligas (širdies kraujagyslių, cukrinį diabetą, vėžį, Alsheimerį) sieti su uždegimais organizme. O uždegimus slopina būtent alfa–linoleno rūgštis Omega 3 ir antioksidantai.

Page 13 of 44

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén