Apie užkandžius

Užkandžiai tikrai nėra mano mėgstamiausias patiekalų tipas. Nei valgyti, nei juo labiau gaminti. Valgymas matyt labiausiai dėl pripratimo. O dėl gaminimo – priklauso nuo situacijos. Šeimai gaminti užkandžius būtų keista ir vargiai įmanoma, arba tada nebeliktų laiko gaminti pietų bei vakarienės. Su kuo mano šeima niekaip nesutiktų.

Užkandžiai labiausiai reikalingi, kai vaišini svečius. Ir ypač vasarą – kuomet bendraujame gamtoje, bendravimas trunka ilgesnį laiką ir nėra taip aiškiai “pririštas” prie stalo. Tada ypač smagu turėti keletą lengvai patiekiamo ir paprastai (be peilio ir šakutės) valgomo maisto variantų. Bet kas juos pagamins, kai šeimininkė pati turėtų bendrauti su svečiais? Juolab, kad daugelis užkandžių ypač imlūs ruošai ir dekoravimui.

Nuotrauka iš http://goo.gl/U3XMXk

Taigi jau kuris laikas bandau surasti originalių užkandžių, kurių nereikėtų ilgai gaminti. Iki šiol sėkmingai versdavausi sumuštiniais su Landkrone ir Bio Today užtepėlėm, kurias tik reikėdavo užtepti ant pošviesės duonos ar krekerio ir uždėti griežinėlį daržovės (pomidoro arba rauginto agurko). Kol ilgainiui pačiai nusibodo. Taip pat maišiau įvairius mirkalus su jogurtu Shoyu padažu, pipirais ir žalumynais. Tačiau ką į jį mirkyti? Pastebėjau, kad mažai žmonių mėgsta tam naudoti morkas, o dar mažiau saliero kotus (o juos aš mėgstu, tai viena ir suvalgydavau). Mirkyti, pasirodo, geriausia traškias lazdeles, o jos ir be mirkymo būna skanios. Taigi derinys kaip ir nereikalingas.

Visai neseniai pradėjau domėti įvairesniais receptais su miso (tamsus, vidutinis ir šviesus). Visgi toks sveikatai vertingas produktas, o taip sudėtinga pritaikyti mūsų virtuvei. Turi specialiai virti miso sriubą, tai argi gali dažnai tuo užsiimti? (Vasarą ypač). Viename straipsnyje radau paminėta, kad miso tinka maišyti su sviestu ir tepti ant sumuštinio. Dar prisiminiau, kaip mes tuos miso suradom ekologiško maisto Biofach paskutinėj parodoj: buvo kalnai sukrauta įvairių miso pastų ir šalia padėta apvalių traškučių. Įdomiausia, kad ne kvietinių, o pagamintų iš dalo (spindulinių pupuolių) ir žaliųjų žirnelių. Tenka pripažinti, kad kabinti gryną miso su tais krekeriais skonis gana ekstremalus – labai intensyvus. Pabandžiau ir paaiškėjo, kad miso per pusę su sviestu – pats tas! Šalia sukroviau kalnelį žalumynų ir pomidorų. Pagaminti visiškai paprasta, svarbu nepamiršti sviestą iš šaldytuvo anksčiau išsitraukti, kad lengvai masės apsijungtų. Užkandis išėjo puikus: skanus, maistingas, originalus, greitai paruošiamas. Beje, visai be cukraus ar kitų saldumų. Dabar galvoju, kuo reikėtų pakeisti sviestą veganams, bet kol kas nesugalvojau. Jei rasiu laiko, pamėginsiu su troškintų daržovių piure.