Sako, šaukštas deguto medaus statinę pagadina. Neįtikėtina, bet kartais kokia nors nepatogumo smulkmena niekais paverčia visą daikto gerumą. Natūralios kosmetikos atveju šie nepatogumai dažniausiai būna susiję su išankstine neigiama nuomone (iš principo) arba nesėkminga patirtimi dėl nežinojimo. Taigi trumpai apie medų ir plačiau apie deguto šaukštą. Iš tiesų to deguto ir nėra – yra tik šaukštas jam semti – tuščias.
O medaus yra daug. Natūrali, ekologiška ir biodinaminė kosmetika, visų pirma, yra turtinga natūraliomis medžiagomis: šalto spaudimo aliejais, sviestais, augalų ekstraktais. Energetiškai ji yra gerokai stipresnė. Tai nėra masinės gamybos produktas. Žmonėms, kurie mėgsta žmogišką šilumą labiau nei laboratorinį tikslumą, ji neabejotinai bus malonesnė.
Be to, ši kosmetika gaminama be kenksmingų ir įtartinų medžiagų. Ne tik be aršių ploviklių ir konservantų, be GMO, be gyvūnų dalių, be sintetinių kvapų ir dažų, bet ir be naftos chemijos. Naftos chemija sudaro įprastinės kosmetikos pagrindą, kuris trukdo odai kvėpuoti, maitintis ir valytis. Juk oda žmogui duota ne dėl grožio – tai labai daug gyvybinių funkcijų atliekantis organas. Dažikliai, kvapikliai, aršūs prausikliai provokuoja alergijas. Parabenai lieka kūne ir nežinia, ką ten veikia. Taip, nėra galutinai įrodyta, kad veikia kažką negero, tokiu atveju jie būtų apskritai uždrausti. Tačiau racionaliam žmogui būdinga vertinti riziką iš anksto ir kur įmanoma jos išvengti, net jei ji nėra šimtaprocentinė. Juk šiandien neinvestuojame į Graikiją, ar ne?
Šaukštai degutui, pirmas kabinimas. „Nei ekologiškos, nei natūralios kosmetikos nėra, visa tai tik gamintojų apgavystė“. Visi gamintojai negali būti apgavikai, tai galėtų būti aišku net ir didžiausiam pesimistui, cinikui, paranojikui, visuotinio kapitalistų sąmokslo išpažinėjui ar tiesiog negatyvo mėgėjui. Taigi yra ir natūralių, ekologiškų, biodinaminių. Idėjinių, aistringai atsidavusių savo darbui, ir tiesiog sąžiningų. Negano to, didžioji jų dalis sertifikuojasi – t.y., perka išorinio kokybės audito liudijimą, kad prekės žaliava, gamyba ir pakavimas atitinka skelbiamą standartą (apie kosmetikos standartų skirtumus – ateityje).
Antras kabinimas. „Ekologiška, natūrali, biodinaminė kosmetika galioja labai trumpai – tiesiog nespėsi sunaudoti“. Taip, kosmetiką pasigaminus namuose savo reikmėms, gali būti, kad ji galios savaitę ar mėnesį. Tačiau žinovai pagamina iš natūralių žaliavų ir be stiprių cheminių konservantų. Kai kurie gamintojai pagamina ir visai be jokių konservantų (pvz., biodinaminė kosmetika). Tam reikalingos išskirtinės dalykinės žinios, aukštos kokybės žaliava, save konservuojantys ingredientai, tam tikra tara (pvz., su dozatoriumi), natūralūs konservantai. Dalis gamintojų naudoja ir sintetinius konservantus, bet tik sertifikuojančių institucijų pripažintus, dažniausiai – maistinius. Bet svarbiausia, kad gamyba nebūtų masinė – nedideliais kiekiais gaminant reikia daug mažiau „konservuoti“.
Trečias kabinimas. „ Ji neveiksminga – naudojant nesimato jokio efekto“. Žiūrint kas kokio efekto nori. Ar nori pamaitinti, sudrėkinti odą, leisti jai išsivalyti, susibalansuoti, atgauti savo natūralias savybes – ar norima stebuklingai atjaunėti, pagražėti kosmetikos pagalba. Logiška, natūrali kosmetika nenatūralių funkcijų neatlieka. O ir efektas matosi. Naudojant tinkamai parinktą natūralią kosmetiką oda atsigauna, tampa lygesnė, gražesnė, skaistesnė. Svarbiausia, nustojus ją naudoti, įgautos savybės nebūtinai prarandamos ir labai greitai vėl atsistato. Žmogus netampa nuo kosmetikos priklausomas, kaip itin efektingų cheminių formuluočių atveju (pvz. šampūnas nuo pleiskanų, kurį nustojus vartoti pleiskanos tiesiog užpila).
Ketvirta. „Natūrali kosmetika yra brangesnė“. Žiūrint kokia ir su kuo lyginsim. Sintetinio kremo 30 ml indelis taip pat gali kainuoti nuo 3 iki 300 lt (ir dar daugiau). Natūralios kosmetikos didžiąją kainos dalį sudaro žaliavos, nes jos brangios. Sintetinės kosmetikos žaliavos pigios, brangūs (nes išpuoselėti) yra rinkodara ir dizainas. Vartotojas renkasi už ką nori mokėti.
Penkta. „Sudėtinga naudoti: dantų pasta ir šampūnas neputoja.“ Putojimas nėra būtinas plovimo procesui. Putos tik suteikia švaros įspūdį, palengvina šampūno paskirstymą ant plaukų. Natūralios plaunančios medžiagos (pagamintos iš kokoso ir cukraus, muilo riešutų, kitų augalų) neputoja taip smarkiai, bet plauna puikiai. Tiesiog gali reikėti labiau padirbėti rankomis galvą trenkant, šampūną pilti tik ant gerai sudrėkintų plaukų, labai gerai išskalauti vandeniu. Dantų pastų atveju putojimas apskritai nieko neduoda. Tai tik įpročio reikalas – kurį laiką pavartojus pastas be SLS, prie jų grįžti nesinori. Nesupranti, ką tos putos tavo burnoje veikia.
Šešta. „Natūralios kosmetikos pakuotės nepatrauklios“. Taip natūralios, ekologiškos ir biodinaminės kosmetikos gamintojai taros naudoja minimaliai ir visa ji turi būti tinkama perdirbti – kad be reikalo neterštų gamtos. Tai viena iš šio tipo produktų misijų. O patrauklumas, žinia, skonio reikalas. Šiandien „žalios“ kosmetikos gamintojų ir rūšių yra tiek daug, kad rasti sau tinkamą ir gražią tikrai ne taip sunku, kaip buvo prieš kelis metus. Kadangi konkurencija šioje rinkoje didžiulė, ateityje galime tikėtis tik dar didesnio pasirinkimo.
Galų gale reikia nepamiršti, kad ir natūrali, ekologiška ir biodinaminė kosmetika, kaip ir bet kuris kitas žmogaus pagamintas daiktas, Jums gali būti gera, ir gali būti prasta, ar tiesiog jokia. Net jeigu atitinka standartą. Rinkoje paskutiniosios („jokios“) daugiausia – ir sintetinės, ir natūralios, nes ją gaminant nereikia įdėti nei proto, nei širdies. Todėl bet ką renkantis vartotojui pravartu naudotis abiem – ir protu, ir širdimi.
Publikuota www.delfi.lt 2011 m. lapkričio 24 d.
Leave a Reply