Šiais dviem žodžiais galima apibūdinti maistą Amerikoj. Bent jau pietinėje dalyje – suprantu, kad kiekvienas miestas JAV atskira valstija, o kiekviena valstija – beveik atskira valstybė, bet cukrus su ledu „užkilino“ kulinarinius patyrimus Floridoj prieš kažkiek metų, ir Arizonoj, Jutoj bei Las Vegas dabar. Jau buvau naiviai užmiršusi, kad grūsto ledo ir cukraus galima pridėti visur: į sultis, kavą, arbatą, matchą late, vaisių dubenėlius, jogurtus i r kt.

„Kibirėlis“ matcha late su daug ledų, cukraus ir grietinėlės visai dar valgomoje užkandinėje šalia Las Vegas

Užrašyta: „Supermaisto dubenėlis: acai su vaisiais“. Realiai: ledas su vaisiais ant viršaus. Mano veido išraiška pojūtį išduoda. Las Vegas oro uostas

„Ledukų“ galima užsipirkti prekybos centre net neužėjus į salę. Šaldytuvų aukštis – virš žmogaus ūgio

Jei ledo įdėti negali, tada reikia padažo arba sirupo. Padažo daug ir versijos be padažo nėra. Lyg ir neturėčiau stebėtis vyraujančiu mitybos „kodu“, daugelyje šalių jis neblizga. Nervina tai, kad nėra alternatyvos. Net jei paprašai vandens be ledo, gauni su ledu, nes matyt jie pirma įdeda ledo, o po to tik galvoja. Ir nebuvo taip jau labai karšta – Didžiojo Kanjono, Ziono ir Bryce nacionaliniuose parkuose ryte buvo ir minusas.

Didysis kanjonas ir jo žiūrovė

Bryce kanjono nacionalinis parkas


O cukraus kiekis matyt atsveriamas saldiklių pasirinkimo gausa – net nuomojamuose būstuose šalia kavos įrangos (apie kavą nesakysiu nieko, nes būtų nekorektiška).

Prekybos tinkluose, paprastuose, ne Wholefood‘e, normalaus maisto pasirinkimas kuo geriausias. Tam tikra prasme geresnis už mūsų – valgymui paruošti rinkiniai daržovių su mirkalais, pasirinkimas ekologiškų daržovių. Normalūs avižų dribsniai, puikūs ryžiai, neįtikėtinai geras načių be jokių priedų pasirinkimas. Tačiau kitose lentynose pavargsti beieškodamas riešutų mišinio be medaus ar sirupo, nors ten jau razinų su spanguolėm pridėta. Batonėliai, net proteininiai, prisaldinti tiek, kad iš mūsų kompanijos visi bambėjo. Bambi ir valgai, nes pasirinkimo nėra. Kiek gali ties tomis lentynomis rymoti sudėtis skaitydamas, kai reikia į kalnus ir pakalnes lipti? (Kažin, kaip teisingai įvardyti vaikščiojimą kanjonu. Jis nėra kalnas, gal labiau į(nuo)kalnė?). Vaikščiodami visi valgo batonėlius, ir dar sveikais juos vadina, nes su proteinais, riešutais ir uogomis. Nepulsi ginčytis.

Antilopės kanjonas. Figūra su optiniais efektais

Visgi šio mano kulinarinio tyrinėjimo laimėtojai buvo sirupai (nuotraukoje). Po galoną (arti 4 litrų). Sudėtyje tik sirupas ir to daikto, kuris pavadinime, kvapiosios medžiagos. Būtent toks „klevų sirupas“ būna padėtas prie garsiųjų amerikietiškųjų blynelių per pusryčius. Bandžiau paragauti – tada dar nebuvau perskaičius, kas į tą sirupą įeina, bet valgomas jis nebuvo. Nesakau, kad blynas buvo valgomas.

Ingredients: High Fructose Com Syrup, Water, Natural and/or Artificial Flavors, Propylene Glycol, Xanthan Gum, Citric Acid, Sodium Benzoate, Potassium Sorbate, Red 40, Ester Gum

Esu tikra, kad yra vietų, kur ir blynai geri, ir sirupas tikras, bet tie bambaliai ant lentynos verčia manyti, kad žmonės namie valgo būtent tokius „klevų“ sirupus.

Antras kulinarinių tyrimų laimėtojas – džemai. Pasirodo apelsinų džemas gaminamas iš aukštos koncentracijos fruktozės sirupo, gliukozės sirupo, dar kažkokio sirupo, kvapiųjų medžiagų ir apelsinų žievelių. Pačių apelsinų nerasta. Bet geriau paieškojus radau liniją „From real fruits“, kur į sudėtį įeina patys vaisiai. Tik trumpa ta linija buvo, vos kelios rūšys. Aiškiai nepopuliaru valgyti džemą iš vaisių. Kainų skirtumas yra, bet tikrai ne drastiškas.

Nuotraukoje – kavinė Sprindale, kurioje pavyko gauti vienintelės skanios kavos per daugiau nei dvi savaites (jos nesimato, nes jau išgerta)

Po šių patyrimų turiu dvi išvadas. Pirma, pas mus Lietuvoje maistas viešose vietose – kavinėse, užeigose, kioskuose ir netgi oro uoste – tiesiog puikus, o saldumynai visai ne per saldūs. Antra, Amerikos parkai yra nerealiai gražūs ir juos lankyti būtų puiku, jei galėtum apsieiti nevalgęs. Ir negėręs, bent jau kavos.