Nors šiaip labiausiai mėgstu ryžius su alyvuogių aliejumi, sezoninis maistas yra labiausiai teikiantis man džiaugsmą. Gal ir dėl to, kad prie sezoninio maisto alyvuogių aliejaus vis viena reikia, o ryžių smagu pasiilgti? Bet net savo mėgstamo kičrio ir juodo šokolado rudenį valgau mažiau, nes pilna visokių spalvingų ir šviežutėlių gėrybių iš daržo.
Kad ir kokius kaupimo žiemai įgūdžius turėtumėm, toli gražu ne viską galime atsidėti žiemai. Ir ne viską, manau, verta. Bulvės, morkos ir burokėliai visai gali pabūti, nors morkos savo sultingumą gana greitai praranda. Moliūgai tinka laikymui ir geba savo syvus oranžinius ilgai išlaikyti. Ko nepasakysi apie cukinijas. Taip, jos išlieka ir gali jas vartoti, bet skonis, sutikite, nebe tas, kaip tų mažų ir šviežių. Švieži ir džiovinti žalieji žirneliai – tai visai kita daržovė netgi pagal maistines medžiagas. Kaip ir pupelės. Šviežiai nuskintas išsiverdi nemirkytas greitai ir be jokių gudrybių. O džiovintas jau reikės mirkyti, prieskonius dėti, putas graibyti ir tai ne kiekvieno skrandis įveiks. Ankštiniai – puikus maisto produktas kiaurus metus, bet rudenį ypač. Ką tik nuskintos ir išlukštentos pupelės pas mus ilgam neišsilaiko – suvalgom šviežias. Kaip ir didžiąsias pupas su ankštimis virtas – privalomas rugsėjo skanėstas.
Aš ridikėlius sėju antroje vasaros pusėje, kad dar rudenį turėti šviežių. Juk po to tiek laiko reikės tenkintis raugintomis daržovėmis, kopūstais su vienu kitu vandens skonio pomidoru…
Diskusijos apie konservavimą suaktyvėja kiekvieną rudenį. Lietuvoje mes turime gilias pasiruošimo žiemai tradicijas, kurios varo į neviltį ir nuovargį ne vieną atsakingą mamą bei namų šeimininkę. Tiesa, cukraus mažinimo vajus jų dalį gerokai palengvino – vartojame mažiau, taigi ir verdame mažiau uogienių, o uogų šaldymas tiek laiko neatima. Aš pernai netgi obuolių sūrį sugebėjau padaryti – labai geras dalykas. Obuolių sunaudoji daug (mums būna aktualu), o skanėstas koncentruotas, originalus ir nereikia kažkaip specialiai laikyti. Šiemet obuolių neturim, tai beveik atostogos.
Aš pati mažai ką žiemai darau. Šiek tiek trintų bruknių ar juodųjų serbentų, jei darže perteklius – užšaldau šparaginių pupelių, pasūdau ir suslegiu grybų, užraugiu vieną kitą stiklainį agurkų, prisidžiovinu žolelių. Burokėlius, kad ir kiek beauginčiau, dar nesusandėliuotus suvalgom, dažniausiai keptus orkaitėje. Šį pavasarį mokiausi rauginimo, tai planuoju raugti daugiau daržovių nedideliais kiekiais, kad į šaldytuvą tilptų.
Šiemet nudžiugino šaltalankių derlius. Kol galvojau, ką čia su jais daryti (sukti, trinti, džiovinti, šaldyti ar šildyti), po truputį valgom juos tiesiog vienus. Manau, kad ir suvalgysim.
O kai jau nebus viso to gėrio, vėl reikės įjungti kulinarinę išmonę bei fantaziją ir kurti savas spalvas bei aromatus su prieskoniais, padažais, arbatomis, šokoladu ir kitomis tuo metu prieinamomis gėrybėmis. Vėl bus mano ryžių valgymo laikas. Tiesa, vos nepamiršau, dar bus Novello šviežio alyvuogių aliejaus! Su viskuo – duona, daržovėm, bulvėm, paprikom, ryžiais, kaip žinovai rekomenduoja – netgi su ledais. Gerai, kai gali rudens malonumus prasitęsti.
kepenio mokykla
Rudens gėrybės yra pilnos vitaminų kurių tuo metu mums taip reikia.Galima jas laikyti žiemai, bet patartina reguliaraiai jomis maitintis.