Šiemet, kaip niekad, užderėjo patisonų. Ir baltų, ir geltonų, ir didelių, ir mažesnių. Nemaniau, kad tiek jų turiu – kadangi pirmieji sodinukai nušalo, antrus sodinau visus, kuriuos turėjau. Kol augo, maniau kad moliūgai… Kai pamačiau vaisius, teko užsiimti padidintu patisonų vartojimu.
Daugiausia suvalgėm tiesiog pakeptų ant keptuvės riekelėmis. Kalėdoms paprastai kepu perlinėmis kruopomis ir daržovėmis įdarytą moliūgą. Dabar pabandžiau patisoną – su troškintų daržovių ir pupelių įdaru. Manau, kad lęšiai būtų ne blogesnis variantas. Ištryniau išskobtą vidų saulėgrąžų aliejumi, tinkamu kepimui, pabarsčiau Provanso žolelėmis. Sudėjau troškintas daržoves (paprikos, neprinokę pomidorai, patisono vidus, petražolės), virtas pupeles ir vėl daržoves. Troškinau trumpai, apie pusvalandį. Valgėm su duona, šviežiais agurkais ir moliūgų sėklų aliejumi. Kitą kartą – su ryžiais. Beje, ryžius arba perlines kruopas tinka dėti ir į įdarą. Kaip ir grybus.
Tokia jau ta sezoninė virtuvė: tai cukinijų, tai šparaginių pupelių, tai grybų, tai patisonų antplūdis. Dar laukia moliūgai ir jų sriubos. Kol kas nejudinu, tegu noksta.
Leave a Reply