Tinklaraštį šį rašyti pradėjau išleidusi savo pirmą knygą sveikos gyvensenos tyrinėtojos amplua „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“. Po to parašiau knygą analogišku pavadinimu, tik storesnę, apie kosmetiką „Kosmetika. Ką mes darome su ja, o ji su mumis“. Kurį laiką rašiau tinklaraštį visų pirma, kaip šiose knygose gvildentų temų tasą, nes kasdien su jomis susidurdavau darbe. Taip pat toliau talpinau savo straipsnius, periodiškai rašomus žurnalui „Naujasis Židinys-Aidai“.
Kai kam maisto ir kosmetikos temos atrodo labai skirtingos nuo politikos, ekonomikos ir kitų man nuo seno įprastų sferų. Bet įspūdis apgaulingas. Mano pastebėjimų centre visada yra žmogus, kuriam kažkas rūpi. Tuos rūpimus klausimus ir nagrinėju. Maistas ir kosmetika atrodo elementarios ir analizės nereikalingos temos tik iš pirmo žvilgsnio. Tai yra iš jokio žvilgsnio, nes jei bent kiek pagalvoji, pamatai kiek čia yra pasirinkimų ir skirtingų aspektų. Jos aktualios ir ekonomikos, ir ekologijos, ir sveikatos, ir etikos, ir estetikos, ir gyvenimo būdo prasme. Mano knygos apie maistą ir apie kosmetiką nėra patarimų ką valgyti ir kaip dažytis rinkiniai, jos siekia padėti kiekvienam apsispręsti, kaip sau tinkamą pasirinkimą surasti.
Mano pagrindinis išsilavinimas yra matematinis, vėliau apsigyniau socialinių mokslų (ekonomikos) disertaciją. Daugiau nei dešimt metų dirbau ekonomikos analitike Lietuvos laisvosios rinkos institute. 2010 išėjo mano knyga „Auksinės žuvelės ilgesys“ (Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai) – skirta ekonomikos bei visuomenės temoms. 2007 m. su bendraminčiais įsteigėm įmonę „Sveiki produktai“, 10 metų buvau jos valdybos narė ir asortimento vadovė. 2018 m. pabaigoje įmonę pardavėme ir kuriam laikui vėl grįžau į ekonomikos analitiką LLRI. Ratas apsisuko, šiandien vėl dirbu su maistu – tvarkau premium klasės supermarketo „Assorti“ asortimentą. Ir teberašau žurnalui „Naujasis Židinys“… nepriklausomai nuo to, ką tuo metu dirbčiau.
Esu ištekėjusi, turiu du vaikus, maistą dažniausiai gaminu namie, nors labai mėgčiau kur nors skaniai pavalgyti. Labiausiai mėgstu būti gamtoje, ypač miške. Turiu šiokią tokią gamtinės žemdirbystės patirtį.
Savo tinklaraštį matau, kaip ramių ir argumentuotų pasvarstymų įvairiomis aktualiomis temomis vietą.