Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Category: Gyvenimo žaidimai

Vienas receptas pasiaiškinimui

“Apie kavą ir sveikatą” niekas nekomentuoja. Gal ir nekeista – ką čia komentuoti? Kava savo, o sveikata savo keliais, svarbu, kad į priešingas puses netemptų.

Noriu parašyti vieną receptą, kurį gaminau, kai filmavo laidą “Stilius” (rodė šį šeštadienį). Receptas visai paprastas, bet laidoje atrodė keistokai, mat į reportažą (matyt) netilpo paaiškinimas, kodėl aš jį gaminu. O šiek tiek intriguoja, nes tą daržovę – kininį arba Pekino kopūstą (arba salotą), paprastai valgome žalią. Tikriausiai visi suprantam apie ką kalbu – didelę, nebrangią daržovę dideliais baltai-žaliais lapais. Man ji žalia nėra skani, nors pagal maistines vertes naudinga (kaip, beje, dauguma daržovių lapkočių ir lapų, įskaitant atrodytų nevalgomus: markų, burokėlių, garstyčių ir t.t.). Aš į salotas sudedu žaliąją dalį, o baltosios dalies lieka neproporcingai. Tai iš jos gaminu troškinį. Dar patogu ir dėl to, kad šią daržovę galima palaikyti ilgiau šaldytuve ir panaudoti, kai specialiai nieko nusipirkę neturim.

Apie kavą ir sveikatą

Kaip sveikos gyvensenos tyrinėjimas įpareigoja, rašau apie kavą tiesiog kaip apie maisto produktą: kokybišką ar nekokybišką, sveiką ir nesveiką. Būtent tokiais aspektais, nes apie gerą kavą jau parašiau. Gera kava nėra maisto produktas, nei gėrimas.

Kava

Kavai būdingos šios nuodėmės: dirgina skrandį, kelia kraujospūdį, trikdo širdies ritmą ir miegą, gali turėti kancerogenų (dėl skrudinimo) ir pesticidų likučių, ištraukia iš organizmo vandenį, trukdo pasisavinti maistingąsias medžiagas, gali išsekinti ir sukelti nuovargį, priklausomybę, apsvaiginti, išbalansuoti. Dalis šių bėdų priklauso nuo kavos kokybės, dalis nuo suvartojamo kiekio ir būdo.

Apie gerą kavą

Kaip žadėjau, keičiu temą į praktiškesnius dalykus. Planavau rašyti apie arbatą. Mat eilinį kartą iš naujo nustebau (tarsi nežinočiau…), kad Vilniaus restoranai, net ir japoniški, pliko žalią arbatą verdančiu vandeniu ir kitais būdais padaro ją ne tik neskanią, bet tiesiog negeriamą. Net stilingi arbatiniai nepadeda. Bet apie arbatą parašysiu vėliau.

Šį kartą kava nukonkuravo. Ji dažnai nukonkuruoja. Prisideda ir tai, kad knygoje, kurią dabar skaitinėju savo malonumui, nuolat apie kavą kalbama. Negana to, Italijoje gyvenanti draugė atsiuntė nuorodą į straipsnį apie kavą, kurį iš karto perskaičiau. Ten yra itin taiklių pastebėjimų, kad ir apie geriausiai atskleidžiamą popierinio puodelio skonį, tad pasidalinu nuoroda http://blog.lrytas.lt/rafinerija/2012/04/apie-kava-ir-asmeniskuma/ Draugei atsakiau, kad puikus straipsnis, bet kliūva ilgi ekskursai į susijusias temas – žmones, daiktus, vietoves. Po to pagalvojau, ką pati rašyčiau apie kavą, ir mintyse pasipylė (mano) žmonės, daiktai, vietovės… Gal dėl to niekada apie ją nerašydavau, kad taip asmeniška?

Kodėl nepaisant mokslo, tenka rinktis patiems

Klausimas – kaip mes žinome, kad žinome, yra filosofinis, tačiau ir labai praktiškas. Nes bet kokiam kalbėjimui reikalinga prielaida, kad žinome ką kalbame. Pavyzdžiui, kažkas sako “daržoves valgyti sveika”. Galime paklausti (ir vaikai, kai jiems tai nuolat kartojama, taip pat paklausia) – o iš kur žinome? Ar žinome, nes esame vyresni, dėl to, kad mums sakė mūsų mama, ar girdėjome per televizorių ir skaitėme žurnale. Todėl komentaras mano pirmam įrašui, kad nėra ką čia interpretuoti ir rinktis, mokslas žino, kaip reikia maitintis, yra tikrai vertas aptarimo. (Beje, mano knygoje šiam klausimui skirta daug dėmesio).

Pradėkime nuo faktų. Šiandien mitybos teorijų egzistuoja daug ir labai įvairių. Netgi jei atmestumėm tradicines ir paliktumėme tik mokslininkų (kaip šiandien mokslas suprantamas) sukurtas, jų vis viena liktų daug ir įvairių.

Page 11 of 11

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén