Knygos ištraukos


III. Alternatyvos. O jei alergija?


Autorius on liepos 14, 2015

Žmones kamuojančių alergijų mastas yra didžiulis, ir jis tik auga. Gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio keista alergijų epochoje siekti natūralumo, kai visi puikiai žino, kad natūralūs produktai (pavyzdžiui, medus, riešutai, žuvis ir kt.) gali būti stiprūs alergenai. Tačiau tai yra tik pusė tiesos.

Žmonės tampa alergiški tuomet, kai organizmas užsiteršia (ir dėl to sutrinka jo normali veikla), o nuolat vartodami sintetinę kosmetiką, naudodami chemines valymo priemones, sintetinius rūbus ir daiktus bei perdirbtą maistą su sintetiniais priedais, jie būtent tai ir daro. Tarša šiuo atveju reiškia, kad dėl organizmui nebūdingų ir dažnai nepažįstamų medžiagų sutrinka jo pusiausvyra. Atskiros organų sistemos ar visas organizmas yra klaidinami tų svetimų medžiagų – jos iškreipia natūralią mūsų organizmo vidų medžiagų nuo kenksmingų ir ima kuo normaliausią maistą traktuoti kaip svetimkūnį – toks yra alergijos atsiradimo mechanizmas.

Nuotrauka iš http://goo.gl/VLCPD3

Nuotrauka iš http://goo.gl/VLCPD3

Be to, šiandien jau visiškai aišku, kad nemaža dalis sintetinių medžiagų pačios yra stiprūs alergenai bei kitų nepageidaujamų organizmo reakcijų sukėlėjai. Juos galime suvalgyti ne tiesiogiai mes, bet būti suvartojęs mūsų maistas: pavyzdžiui, augalai – purkšti pesticidais, o žuvys – gyvenę gyvsidabriu užterštame vandenyje. Dėl to iš įprastinėje maisto gamyboje leidžiamų naudoti šimtų maisto priedų (kvapų, dažiklių, tirštiklių, emulsiklių, konservantų), į ekologiškus produktus galima dėti tik kelias dešimtis pačių natūraliausių. Sąrašas medžiagų, kurias galima naudoti gaminant natūralią ir ekologišką kosmetiką, higienos ir švaros priemones, taip pat smarkiai ribotas.

Skaityti toliau

III. Alternatyvos. Be GMO


Autorius on birželio 30, 2015

Ekologiškuose produktuose nėra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) – sertifikuojant tikrinama sėkla. Nuomonės dėl GMO gana aiškiai išsiskiria į stovyklas „už“ ir prieš“, nors argumentai yra smarkiai supainioti. Vienas argumentas už tai, kad GMO nekenkia – mokslas neįrodė, jog kenkia. Tuo remtis yra paprasčiausia loginė klaida. Jei neįrodė, kad kenkia, visai nereiškia, kad nekenkia, taigi gali būti, kad kenkia. O jei gali būti, tai visiškai elementaru, jog reikėtų to vengti. Juolab kad net ir mokslui nepasitarnausite valgydami tuos GMO, jei kartu nevykdomas tvarkingas jūsų vartojimo ir organizmo būklės stebėjimas.

http://1.bp.blogspot.com/-tWbcF3MfFHc/UUfSJQUPsxI/AAAAAAAAAY0/EjWkY6hqcvw/s1600/5574161_l.jpg

Nuotrauka iš http://goo.gl/BGh11E

GMO, klonavimo ir bendrai technologijų etikos temoms daug dėmesio skiria Dalai Lama savo labai mokslui pagarbioje knygoje apie mokslą ir dvasingumą. Jis pastebi, kad „tarpusavio sąsajų tinklas, kuris charakterizuoja aplinką, yra per sudėtingas, kad galėtume numatyti pasekmes“ (23).

Jei remsimės oficialia informacija, tai veikiausiai manysime, kad ES, taigi ir Lietuvoje, galioja tokia GMO naudojimo ir ženklinimo tvarka, kad kiekvienas gali pats pasirinkti, vartoti GMO ar ne, nes ant produkto tai užrašyta. Ši prievolė ES galioja nuo 1997 m., o JAV tik 2013 m. svarstomi analogiški teisės aktai (24). Tenka pripažinti, kad ES šalyse situacija yra geresnė nei JAV, tačiau tikrai nėra gera. Mat produktai, kurių etiketėse GMO paminėti, sudaro tik pusę istorijos. Beje, siūlyčiau atkreipti dėmesį ir į juos – sąrašus maisto produktų su GMO periodiškai skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) savo interneto svetainėje. Tarp jų daugybė pigių užkandėlių vaikams: saldainių-žaisliukų, siurprizų, sausainių, vafliukų, spurgyčių, bandelių. Žmonės mėgsta pirkti saldumynus vaikams, ypač kai tie saldumynai pigūs (keista ta tėvų bei senelių meilė…).

50606-healthy-eating

Nuotrauka iš http://goo.gl/y4H3s

O kokia antroji istorijos pusė?

Skaityti toliau

III. Alternatyvos. Sveika, nes to ir ano nėra


Autorius on birželio 15, 2015

FreeGreatPicture.com-26913-fruits-and-vegetablesEkologija susijusi su sveikata įvairiais aspektais. Aiškiausias ir rimčiausias privalumas tas, kad ekologiški produktai yra be nuodų. Įprastinėje žemdirbystėje plačiai naudojami pesticidai, fungicidai, herbicidai ir kiti „-idai“, skirti piktžolėms ir kenkėjams nuodyti. Tegul ir nedaug jų ten, bet juk nuodai nepuošia jokio patiekalo. Ekologiškai auginant nenaudojami ir hormonai bei antibiotikai – natūralu, kad matydami šių medžiagų paplitimo pasekmes sveikatai, žmonės ima jų vengti.

Skaityti toliau

III. Alternatyvos. Ekologiškas maistas


Autorius on birželio 1, 2015

Kai atsiranda naujas žodis, jis žymi naują, kitokį, šiek tiek paslaptingą daiktą. Kai tas daiktas tampa madingu, žodis savaime ima įgauti naujų reikšmių, kurios nelabai jam būdingos. Tik po kurio laiko, ažiotažui nuslūgus, galime daiktus vėl vadinti savais vardais. Lietuvoje ekologiškumas jau buvo įdomybė, jau buvo ir banalybė, manau pats laikas realybei – žinoti, kas tai iš tikrųjų yra, kai kalbame apie produktus. Kad ir kaip būtų gaila (20), tačiau Lietuvoje žodis ekologiškas arba eko labiausiai asocijuojasi su šiukšlių mašinomis, statybinėmis medžiagomis (eko plokštės, eko vata) ir benzinu. Nė vienas neturi nieko bendra su ekologiniu ūkiu ar apskritai ko nors auginimu. Kiekviena žmogiškosios veiklos sritis apsibrėžia ekologiškumą pagal savo kriterijus, o kitiems sektoriams šie kriterijai netinka. Jei eko šiukšlių surinkimas skiriasi nuo ne eko tuo, kad jame šiukšlės rūšiuojamos ir perdirbamos, tai visiškai nereiškia, kad visos tos šiukšlės yra perdirbamos – ko galėtų tikėtis žmogus, nesusipažinęs su atliekų tvarkymo realijomis. Toliau kalbėsiu apie tą ekologiškumo standartą, kuris taikomas maistui.

Skaityti toliau

III. Alternatyvos. Viską patys


Autorius on gegužės 14, 2015

Pirmoji logiškai besiprašanti alternatyva dabartinei maisto pasiūlos situacijai yra jo tiesiog nepirkti. Tačiau jos paprastumas apgaulingas. Pamatę žmogaus veiklos bjaurius padarinius gamtai, daugybė žmonių – pavieniui, šeimomis ir grupėmis – jau bandė pasitraukti iš visuomenės, taip norėdami išreikšti savo nepritarimą tokiai gyvensenai. Arba norėdami įrodyti, kad galima apsieiti be viso to, kas šiandien sudaro įprastą mūsų gyvenimo socialinę infrastruktūrą: valstybės, institucijų, įmonių, pinigų, bankų, prekybos. Ekonominiais terminais kalbant, jie bandė grįžti į natūrinį ūkį: pasigaminti patys viską, ko jiems reikia. Tačiau įgyvendinti to norėtais užmojais nepavyko, nors neteigiu, kad nė negali pavykti. Manau, kad žmogui, kuris neturi vaikų ir kurio poreikiai – minimalūs, taip gyventi yra įmanoma, tačiau bet kuriuo atveju tai išimtis. O apie sėkmingas išimtis mums sunku sužinoti, nes žmonės, kuriems pasisekė atsiskirti, nenoriai dalijasi savo patirtimis.

Skaityti toliau

Ir tas, ir tas. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Pasitelkus chemiją sukuriami ir labiausiai žudantys nuodai (pavyzdžiui, cheminis ginklas), ir sunkias ligas gydantys vaistai. Chemija – kaip ir bet koks žmogaus kūrinys – yra tik lazda jo rankoje, kurią galima ištiesti skęstančiam, bet galima ir trenkti per galvą.

Maisto gamyboje chemijos šiandien naudojama itin daug: trąšos, pesticidai, augimo hormonai, antibiotikai, dažikliai, kvapikliai, skonio stiprikliai, emulsikliai, purikliai, konservantai. Daugybė įvairiausių medžiagų, kurios tobulinamos, keičiamos, sukuriama naujų. Technologijų kūrimas, kaip ir bet kuri ekonominė veikla, paklūsta ekonomikos dėsniams: mažiau efektyvios sunyksta, efektyvesnės plėtojasi. Kalbant apie maistą ir maisto pramonę, technologijos ar medžiagos efektyvumas apima ir jos poveikį žmogui bei aplinkai, t. y. jei dvi priemonės lygiai gerai atlieka tą patį darbą (pavyzdžiui, žudo grybelį), tai efektyvesnė bus ta, kuri mažiau žudo kitos rūšies organizmus. O populiariausia bus ta, kurios efektyvumo ir kainos santykis yra pats geriausias. Taigi nenuostabu, kad jei neigiamas poveikis žmogui ir aplinkai nevertinamas, veikiausiai bus panaudotos pačios agresyviausios priemonės, mat jos efektyvios ir pigios.

Skaityti toliau