Gyvenimas


Braškės


Autorius on birželio 26, 2015

Vasarop mūsų ofise pokalbiai per pietų pertrauką krypstą nuo to ką ir kaip gaminti, prie to, kas ir kaip auga. Sodininkų būrelis pas mus rimtas tad šiandien siūlau du vaizdelius apie daržus.

Pirmas apie mane ir braškes, antras – apie Laurą ir kitokias pupeles.

brr

Skaityti toliau

Apie skonius ir įpročius


Autorius on gegužės 15, 2015

Galim ilgai nagrinėti sudėtis, technologijas ir kitokias žinias apie produktą, bet jei jauti skirtumą pats, tai visi papildomi argumentai nebegroja. Šiandien apie tai pagalvojau kavinėje. Valgėme prėskoką patiekalą ir užsibėrėme druskos. Įprastos stalo druskos. Galime dėl skonio nesiginčyti, bet oi agresyvi ta rafinuota druska… brr. Kai valgai kasdien, negali nė įtarti, kad druska turi savo skonį, gali būti maloni arba pikta. Panašiai kai geri arbatą su cukrum daug metų, po to meti ten cukrų dėti ir po kurio laiko paragauji vėl. Kyla rimtas klausimas, ką aš čia geriu? Šį nustebimo jausmą, esu tikra, yra daugelis patyrę. Bet jis nei kiek nemažesnis po ilgesnės pertraukos ragaujant rafinuotą druską, rafinuotą aliejų, netgi ne pilno grūdo manus, visai baltų miltų kepinius. Jau nekalbu apie standartinius prieskonių mišinius su kvapikliais ir skonio stiprikliais – jie apskritai sunkiai atrodo valgomi.

Skaityti toliau

Apie kavą ir sveikatą


Autorius on vasario 5, 2015

Kaip sveikos gyvensenos tyrinėjimas įpareigoja, rašau apie kavą tiesiog kaip apie maisto produktą: kokybišką ar nekokybišką, sveiką ir nesveiką. Būtent tokiais aspektais, nes apie gerą kavą jau parašiau. Gera kava nėra maisto produktas, nei gėrimas.

Kava

Kavai būdingos šios nuodėmės: dirgina skrandį, kelia kraujospūdį, trikdo širdies ritmą ir miegą, gali turėti kancerogenų (dėl skrudinimo) ir pesticidų likučių, ištraukia iš organizmo vandenį, trukdo pasisavinti maistingąsias medžiagas, gali išsekinti ir sukelti nuovargį, priklausomybę, apsvaiginti, išbalansuoti. Dalis šių bėdų priklauso nuo kavos kokybės, dalis nuo suvartojamo kiekio ir būdo.

Skaityti toliau

Apie gerą kavą


Autorius on sausio 23, 2015

Kaip žadėjau, keičiu temą į praktiškesnius dalykus. Planavau rašyti apie arbatą. Mat eilinį kartą iš naujo nustebau (tarsi nežinočiau…), kad Vilniaus restoranai, net ir japoniški, pliko žalią arbatą verdančiu vandeniu ir kitais būdais padaro ją ne tik neskanią, bet tiesiog negeriamą. Net stilingi arbatiniai nepadeda. Bet apie arbatą parašysiu vėliau.

Šį kartą kava nukonkuravo. Ji dažnai nukonkuruoja. Prisideda ir tai, kad knygoje, kurią dabar skaitinėju savo malonumui, nuolat apie kavą kalbama. Negana to, Italijoje gyvenanti draugė atsiuntė nuorodą į straipsnį apie kavą, kurį iš karto perskaičiau. Ten yra itin taiklių pastebėjimų, kad ir apie geriausiai atskleidžiamą popierinio puodelio skonį, tad pasidalinu nuoroda http://blog.lrytas.lt/rafinerija/2012/04/apie-kava-ir-asmeniskuma/ Draugei atsakiau, kad puikus straipsnis, bet kliūva ilgi ekskursai į susijusias temas – žmones, daiktus, vietoves. Po to pagalvojau, ką pati rašyčiau apie kavą, ir mintyse pasipylė (mano) žmonės, daiktai, vietovės… Gal dėl to niekada apie ją nerašydavau, kad taip asmeniška?

Skaityti toliau

Klausimas – kaip mes žinome, kad žinome, yra filosofinis, tačiau ir labai praktiškas. Nes bet kokiam kalbėjimui reikalinga prielaida, kad žinome ką kalbame. Pavyzdžiui, kažkas sako „daržoves valgyti sveika“. Galime paklausti (ir vaikai, kai jiems tai nuolat kartojama, taip pat paklausia) – o iš kur žinome? Ar žinome, nes esame vyresni, dėl to, kad mums sakė mūsų mama, ar girdėjome per televizorių ir skaitėme žurnale. Todėl komentaras mano pirmam įrašui, kad nėra ką čia interpretuoti ir rinktis, mokslas žino, kaip reikia maitintis, yra tikrai vertas aptarimo. (Beje, mano knygoje šiam klausimui skirta daug dėmesio).

Pradėkime nuo faktų. Šiandien mitybos teorijų egzistuoja daug ir labai įvairių. Netgi jei atmestumėm tradicines ir paliktumėme tik mokslininkų (kaip šiandien mokslas suprantamas) sukurtas, jų vis viena liktų daug ir įvairių.

Skaityti toliau