Gyvenimas


Alyvmedžiai, alyvuogės ir aliejus


Autorius on lapkričio 4, 2015

„Ciao Siciliano!“  – dar skamba galvoje žinomos dainos motyvas. Ne, nesu galutinai įsimylėjus Italijos, Sicililijos, italų muzikos, mados ir kt. Bet negaliu sakyti, kad esu tam abejinga – gamtai, architektūrai, maistui, o iš jo – ypač alyvuogių aliejui.

Būtent alyvuogių aliejaus proga spalio paskutinę savaitę važiavome į Siciliją. Į Antonino Andrea Centonze (tarti Čentonce) ekologinį ūkį Sicilijos vakaruose, netoli Castelvetrano miestelio. Kad ir kaip skambėtų senoviškai interneto amžiuje – pačiupinėti alyvuogių savo rankomis. Alyvuogių aliejų ragauta priragauta: įvairiausių gamintojų, alyvuogių rūšių, bio, demeter ir paveldo (saugoma geografinė nuoroda). Su ragavimo pamokomis ir savarankiškai, įsijaučiant į valgytojo, maisto gamintojo ir pardavėjo vaidmenį. Bet savo rankomis proceso nebuvo tekę patirti. Prieš tai buvome pas Itališko aliejaus gamintojus „La Molazza“ Kalabrijoje, kai alyvuogės dar nebuvo pradėtos rinkti, vyko tik paruošiamieji darbai.

Nors nesu didelė kinestetikė, visgi turiu pripažinti, kad fizinis prisilietimas prie proceso iš esmės keičia suvokimo lygį. Nors apie alyvuogių aliejų, atrodo, žinojau daug, bet jų rinkimas padarė didžiulį įspūdį. Pačiu alyvuogių pajutimu.

Skaityti toliau

Imigrantai – toli ir arti


Autorius on spalio 8, 2015

Kažin su kokiu jausmu Lietuvoje išklausome žinias apie eilinį nuskendusį pabėgėlių laivą prie pietinių Europos krantų. Apie mūšius Ukrainoje klausomės dabar jau su mažiau nerimo, bet tikrai su užuojauta. Nes įsivaizduojam, o gal net ir kūnu jaučiam, kas tai yra.

Iki imigrantų iš Azijos ir Afrikos problemos mums – toloka. Toli nuo mūsų šiltosios jūros ir žmonės su tamsesnės spalvos oda: senųjų civilizacijų palikuonys, nepažintų religijų ir kultūrų atstovai.

Informacija apie pabėgėlius gali kelti kuo įvairiausių minčių: apie pasaulio nuopuolį ir dėl to suirusią taiką bei tvarką; apie protu nesuvokiamą agresorių elgesį; apie tų žmonių neviltį ir kančias; apie Euro­pos šalių nusiteikimą ir galimybes tuos žmones priimti; apie jų priėmimo trumpalaikę kainą ir ilgalaikes jų gyvenimo Europoje perspektyvas; apie Lietuvos priklausymą ar nepriklausymą šiam procesui. To paties reiškinio sluoksniai persipynę ir prieštaringi. Pamėginkime juos bent kiek atskirti ir pažiūrėti, ką tai reiškia mums.

Skaityti toliau

Ką veikia įstatymų leidėjai? Dažniausiai draudžia ir riboja. Labai retai pasitaiko koks teisės aktas, leidžiantis tai, kas anksčiau buvo uždrausta. Arba bent dalelę to. Manoma, kad taip kuriamas geresnis gyvenimas.

Ir mano taip daug žmonių: pakanka paklausyti skambinančiųjų nuomonių populiariuose radijo kanaluose ar paskaityti interneto komentarus: drausti, riboti, bausti, neleisti, sugriežtinti atsakomybę ir pan. Įvairiausių sričių sprendimuose: kokio amžiaus leisti vaikus į mokyklą, kokių ir kada skiepų jie turi būti gavę, kada daryti kokius sveikatos tyrimus vyresniems, kokia forma disponuoti savais pinigais, kiek turėti laisvų dienų ir po kelias dienas imti atostogų, kokį atlyginimą galima gauti, kaip rašyti savo pavardes ir kirčiuoti savo vardus, kur ir kaip statyti savo namus ir šiltinti jų sienas ir t.t. Kitaip elgtis kartais visai negalima, kartais leidžiama už tai sumokėjus.

Nuotrauka iš http://goo.gl/ttkVYz

Nuotrauka iš http://goo.gl/ttkVYz

Skaityti toliau

III. Alternatyvos. Sveiko maisto samprata


Autorius on rugpjūčio 6, 2015

Kai kas sako, kad sveikas maistas su ekologija neturi nieko bendra. Ekologija esą yra apie drugelių saugojimą, o apie sveiką maistą supranta tik mitybos specialistai. Ir šiaip, sveikas maistas su gamta tiesiogiai nesusijęs. Jį susieja tik protingas (išmanus?) tarpininkas. Sveiką maistą, kaip ir gydymo priemones, gamina pats žmogus, pasitelkdamas mokslą ir technologas. Esą pesticidai, hormonai, antibiotikai dabar yra tokie tobuli, kad, jei neviršija nustatytų dozių, tai žmogui nekenkia.

Kad taip galvoja sveikatos ministerijų pareigūnai, kaip ir neturėtų stebinti. Juk jei manoma, kad labiausiai sintetinės prekės – vaistų – nauda visada atperkanti jų kenkimą, tai kodėl nemanyti, kad žemesnė maisto produktų kaina kompensuojanti dėl jam pagaminti sunaudotų chemikalų nešamą žalą? (32)

Reikia pripažinti, kad pačios ministerijos ir kitos atsakingos institucijos tokios atviros pozicijos nereiškia, tačiau ji egzistuoja ir tą nesunku matyti vertinant, kaip valstybės reguliavimas veikia natūralaus ir ekologiško, ir kaip perdirbto maisto gamintojus. Lietuva čia nėra išskirtinė – ES mastu priimtos ir galiojančios teisės normos, reglamentuojančios maisto gamybą ir ženklinimą, skatina kuo labiau perdirbto maisto gamybą (33). Sunku pasakyti, kiek tam įtakos turi stiprių verslo subjektų lobizmas, o kiek sprendimai atitinka sprendimų priėmėjų nuostatas. Manyčiau, kad esama abiejų veiksnių.

Skaityti toliau

Žalias akių dūmimas tikrai paplitęs


Autorius on liepos 22, 2015

Ekologiškų produktų verslą jau aštuntus metus sėkmingai plėtojanti įmonės „Livinn – sveiki produktai“ bendrasavininkė Guoda Azguridienė (45 m.) dalijasi savo žiniomis apie sveiką gyvenseną – rašo straipsnius, veda seminarus, o neseniai išleido ir knygą. Ją tikrai vertėtų nusipirkti tiems, kurie nori sveikiau gyventi, bet negali atsispirti nuolatiniams gąsdinimams.

Nuotrauka iš http://goo.gl/3hklNp

Žurnalas „Moteris“ (R. Mickevičiūtės nuotrauka http://goo.gl/3hklNp )

Guoda, pradėkime nuo naujausio Jūsų kūdikio – knygos „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“ (išleido UAB „Sveiki produktai“). Pripažinkime, leidinių apie sveiką gyvenseną ir mitybą dabar labai daug. Kuo Jūsiškis kitoks?

Skaityti toliau