Knygos išleidimas paprastai laikomas didelio darbo pabaiga. Tas tiesa, nes norint parašyti knygą, reikia nemenkai pamąstyti ir patyrinėti. Man berašant apie kosmetiką tyrinėti teko plačiau ir ilgiau nei apie maistą. Bet nežinau, kiek pati knyga tą tyrinėjimą uždarė, o kiek atidarė. Vieni buvo klausimai, kai apie ją mąstyti pradėjau, kiti lydėjo berašant, dabar vėl kiti dėliojasi.

Pradėjau nuo labai paprastų dalykų – norėjosi papasakoti nuosekliai, kas yra natūrali kosmetika šiais laikais – kad ne atgyvena ir ne niša, o kylanti technologijoms imli mokslo, meno ir visokios kitokios žmogiškos veiklos šaka. Kad jei kosmetika natūrali, nereiškia, kad ji skirta tik tiems, kurie „normalios“ negali naudoti dėl jautrumo. Ji funkcionali, labai įvairi ir skirta visiems.

Vienas įkyriausių rašymą lydinčių klausimų buvo „tai kaip pagaliau ją atpažinti?“. Pradžioje tikrai tikėjausi galinti surašyti punktais, kaip tai padaryti, ir knygoje tam skirta pakankamai vietos, bet teko pripažinti, kad punktais nepavyks. Čia ne ekologiškas maistas, vieningo žymėjimo nėra, todėl tenka labiau pasigilinti.

Pirmas raktas, kurį galėtų naudoti visi – natūralios arba ekologiškos kosmetikos sertifikatas, toks kaip Soil Association, BDIH, COSMOS, USDA, NSF, Ecocert, Natrue. Nors jų tarpusavyje reikalavimai smarkiai skiriasi, visgi jie kartu nuo įprastinės cheminės kosmetikos skiriasi daug labiau ir iš esmės.

Antras raktas – ypatingiems kosmetikos mėgėjams: sudėties analizė, pasitelkus kosmetikos ingredientų vertinimo duomenų bazes.

Ačiū atėjusiems į knygos pristatymą! Už palaikymą, gėles ir šypsenas.

Trečias raktas – atidus informacijos apie gamintoją, jo vertybes, peržiūrėjimas.

Kuo daugiau į mišką, tuo daugiau medžių. Dabar sakyčiau, kad sudėties analizė yra ypač slidus kelias. Visų pirma, dėl to, kad mes iš jos daugelio svarbių dalykų nematome. Toli gražu nevisada matome, ar ingredientas natūralus, ar sintetinis (tai kaip spręsim apie natūralumą?). Ypač neramina, kai tas ingredientas yra kvapai. Antra, dėl to, kad sudėtyje alergenai taip pat išskiriami, nepriklausomai nuo jų kilmės. Tai ypač klaidina dėl eterinių aliejų, kurie natūraliai kosmetikai yra būtini, o jų sintetiniai pakaitalai skandalingai sugadino jiems reputaciją. Rašau skandalingai, nes toks žymėjimas – kai vienodai žymimi sintetiniai izoliuoti dariniai ir natūraliai eteriniuose aliejuose esančios medžiagos – yra privalomas ir vienintelis. Trečia, todėl, kad pačių medžiagų saugumo ar pavojungumo vertinimo duomenų bazių yra daug, jos visos skirtingos, remiasi skirtingais kriterijais ir kelia chaosą galvoje.

Populiariausia tarp šių duomenų bazių amerikietiška EWG SkinDeep visai nebloga savo nuoseklumu ir korektišku šaltinių nurodymu. Tačiau reikia turėti omenyje dvi aplinkybes – (1) joje vertinamas tik medžiagų toksiškumas (kitos mūsų nežavinčios savybės nevertinamos) ir (2) medžiagos vertinamos atskirai, o ne junginyje su kitomis medžiagos, kas iš esmės gali keisti jų poveikį. Dėl pirmosios aplinkybės EWG nemato problemų su SLS tipo putokliais, silikonais ir mineraliniais aliejais – nes jie netoksiški. Bet ilgainiui jie gadina plaukus ir odą! Nes pažeidžia jų gebėjimą normaliai funkcionuoti.

Va čia ir priėjom prie tos vietos, kuri man dabar yra įdomiausia. Jautrumas ir atidumas tai pusiausvyrai, kuri reikalinga, kad oda tvarkytųsi pati. Teoriškai nėra sunku suprasti ir netgi pagrįsti: oda yra gyvas organizmas, kuris, būdamas sveikas, palaiko odą gražią – drėgną, minkštą, lygią, malonią liesti. Odos sveikatai palaikyti svarbiausia yra jos apsauginė plėvelė, natūraliai susidaranti iš odos riebalų ir vandens. Natūrali kosmetika orientuota tą plėvelę saugoti ir puoselėti, padėti jai išlaikyti drėgmę, apsaugoti odą nuo išorinių veiksnių ir pan. Statiškai atrodo aišku, netgi piešinėlius galime nupiešti. Bet kaip atpažinti, kas vyksta realiai su sava oda, kai kažkas pakinta ir ta pusiausvyra sutrinka? Pavyzdžiui, keičiasi sezonas, keičiame mitybą arba pačią kosmetiką. Labai dažna reakcija bus – mane alergizuoja, dirgina, beria, sausina, nervina, nervina, nervina. Nes, matyt, bloga kosmetika arba ligos užpuolė.

Žinoma, gali būti ir netinkama kosmetika, ir ligos. Dar labai gali būti priežastys mityba ir hormonai. Tačiau naudojant natūralią kosmetiką dažniausiai tai yra laikinas balanso sutrikimas, kuriam susitvarkyti reikia šiek tiek kantrybės ir laiko. Bet mes neturim nei vieno, nei kito! Tai va dabar mano esminis klausimas kosmetikos tema yra apie kantrybę ir atidumą savo kūnui – kaip tokią būklę atpažinti ir padėti jam pačiam tvarkytis. Kūnui reikia išeiginių nuo prievolių nuolat gražiai atrodyti. Odai ir plaukams jų taip pat reikia. Žinios apie kosmetikoje naudojamas medžiagas ir jų poveikį (kurių knygoje esama nemažai) leidžia mums tai suprasti – juk vien odos paviršiaus ląstelėms pasikeisti reikia 4 savaičių! Teoriškai tai žinome, bet kai ant odos pasirodo nepageidautini reiškiniai, iš karto susinerviname ir norime užtepti kokio stebuklingo kremuko, kuris viską tuoj pat sutvarkytų. Kitaip sakant, pakištų problemas po kilimu. O tai atlikti pritaikyta yra įprastinė cheminė kosmetika. Kyla klausimas – tai kada tai odai tvarkytis ir besitvarkant nebūti puikios formos? Kada mes ją tokią pakęsime? Jeigu niekada, greičiausiai grįšime prie įprastinės cheminės su jos savybe spręsti reikalus greitai, bet ne iš esmės. Iki kito karto, kai kilimas šiukšlėms paslėpti pasidarys per mažas.