Month: September 2017

Rudens gėrybės

On 2017-09-28

Nors šiaip labiausiai mėgstu ryžius su alyvuogių aliejumi, sezoninis maistas yra labiausiai teikiantis man džiaugsmą. Gal ir dėl to, kad prie sezoninio maisto alyvuogių aliejaus vis viena reikia, o ryžių smagu pasiilgti? Bet net savo mėgstamo kičrio ir juodo šokolado rudenį valgau mažiau, nes pilna visokių spalvingų ir šviežutėlių gėrybių iš daržo.

Kad ir kokius kaupimo žiemai įgūdžius turėtumėm, toli gražu ne viską galime atsidėti žiemai. Ir ne viską, manau, verta. Bulvės, morkos ir burokėliai visai gali pabūti, nors morkos savo sultingumą gana greitai praranda. Moliūgai tinka laikymui ir geba savo syvus oranžinius ilgai išlaikyti. Ko nepasakysi apie cukinijas. Taip, jos išlieka ir gali jas vartoti, bet skonis, sutikite, nebe tas, kaip tų mažų ir šviežių. Švieži ir džiovinti žalieji žirneliai – tai visai kita daržovė netgi pagal maistines medžiagas. Kaip ir pupelės. Šviežiai nuskintas išsiverdi nemirkytas greitai ir be jokių gudrybių. O džiovintas jau reikės mirkyti, prieskonius dėti, putas graibyti ir tai ne kiekvieno skrandis įveiks. Ankštiniai – puikus maisto produktas kiaurus metus, bet rudenį ypač. Ką tik nuskintos ir išlukštentos pupelės pas mus ilgam neišsilaiko – suvalgom šviežias. Kaip ir didžiąsias pupas su ankštimis virtas – privalomas rugsėjo skanėstas.

Vakarų ir Rytų Europos maisto sudėtys – vartotojams proga pasidomėti abiejomis

By Guoda

On 2017-09-22

In Maistas, Politika ir ekonomika

Maisto produktų sudėtys pagaliau tapo bendra aktualija – visi žiniasklaidos kanalai šneka apie dviejų standartų maistą – vienos sudėtys senosioms ES šalims, kitos sudėtys Rytų Europai. Ir skirtumas tas mus žeidžia labiau, nei toli gražu ne puikios apkalbamo maisto sudėtys – nei Rytuose, nei Vakaruose.

Tyrimo išvados pateikiamos tokios:
1. Sudėtys skiriasi.
2. Rytų Europai skiriami prastesni produktai.

Žvelgiant formaliai, produktų, skirtų skirtingoms rinkoms, sudėtyse galėtų ir turėtų būti skirtumų. Viena vertus, dėl atskirų skirtingų reguliavimų nacionalinėse rinkose, kitą vertus, dėl skirtingų vartojimo preferencijų. Pardavėjai žino, kad nebūtinai Vokietijoje labiausiai mėgstami sausi pusryčiai ar košė tokiais bus Lietuvoje. Dažniausiai ir nėra. Gamintojai tai ir sako, ir čia juos derėtų suprasti. Tačiau ne dėl to juk ažiotažas.

Kad ir kaip norėtumėme maistą vertinti objektyviai, nešališkai ir protingai, vartotojai to nedaro. Ir gamintojai bei pardavėjai tai puikiai žino. Žmonės dažniausia perka iš emocijos – nes patinka pakuotė, pataikytas pavadinimas ar produkto pristatymas. Nes patogu, po ranka, ilgas galiojimas ir pigiau. Sudėtis skaito labai nedaug pirkėjų. Todėl pasakymas, kad sudėtyje viskas parašyta, yra teisingas tik formaliai. Realiai, jei perki nežinomą brandą, normalu, kad žiūri į sudėtį ir kitus aprašus atidžiau. Bet jei perki tarptautinį, seniausiai žinomą, visomis kalbomis reklamuojamą? Greičiausiai tikėsiesi to paties. Nes tai brandas.

Kuo ypatingi natūralūs kondicionieriai?

By Guoda

On 2017-09-14

In Kosmetika

Sintetinių plaukų priežiūros priemonių, kaip ir visos įprastinės kosmetikos, bazinė žaliava yra naftos produktai. Natūralių ir ekologiškų: augaliniai aliejai, ekstraktai, molis, mineralai, dumbliai ir kitos natūralios (gamtinės) medžiagos. Natūraliuose ir ekologiškuose plaukų kondicionieriuose, kaip ir visoje natūralioje bei ekologiškoje kosmetikoje, nenaudojami sintetiniai kvapikliai, dažikliai ir konservantai. Taip pat nenaudojama jokia naftos chemija ir ypač įprastinėje kosmetikoje populiarūs mineraliniai aliejai.

Kondicionierius yra tarsi kremas odai – turi sudrėkinti ir pamaitinti plaukus, padėti jiems gintis nuo neigiamo aplinkos poveikio ir taršos, dažytiems plaukams – papildomai saugoti spalvą. Kai plaukai yra gavę pakankamai drėgmės ir maistingųjų medžiagų, jų žvyneliai gerai prigludę. Tuomet plaukai nesivelia, yra malonūs liesti ir blizgūs. Tačiau kaip ir odos atveju, to pasiekti nėra lengva, mat visų žmonių plaukai yra unikalūs ir kiekvienam reikia skirtingų medžiagų. Tai pati paprasčiausia priežastis dėl ko, rodos, kuo puikiausios sudėties kondicionierius gali netikti.

Įprastiniams kondicionieriams gaminti plačiai naudojama lengvai tvarkoma ir pigi medžiaga – įvairūs silikonai. Natūraliuose ir ekologiškuose kondicionieriuose ji nenaudojama, nes yra sintetinė medžiaga, kuri tik sukuria stiprumo vaizdą, o ilgainiui plauką susilpnina.

Avižų košė – ta pati ir kitokia (II dalis)

By Guoda

On 2017-09-07

In Gyvenimo žaidimai, Maistas

Paruošimas

Apie greito paruošimo ir tirpias avižas nerašysiu, jų esmė ir yra, kad nereikia ruošti. Tik užpilti ir išmaišyti.

Dribsnių paruošimas taip pat nėra sudėtingas, bet 5–10 min. užtrunka. Paprastai žmonės klausia, ar galima avižų dribsnius tiesiog užpilti verdančiu vandeniu. Galima. Ypač jei nesant tokios galimybės pusryčių apskritai nevalgysite arba pirksit degalinėje kokią nesamonę. Jei ne verdate, o tik užpilate, pridenkite indą lėkšte ir palaikykite 10 min. Jei jums virškins, tai ir gerai. Tačiau taip paruoštus dribsnius virškins ne visiems, kitiems reikės pavirti. Arba pamirkyti ir pavirti. Jei ilgiau verdame, palengvėja virškinimas, bet pakyla glikemijos indeksas. Jei užpilame arba verdame trumpiau, virškinti gali sunkiau, bet ir cukrų pakels mažiau. Taigi reikia surasti savo aukso vidurį.

Įprasčiausias variantas – 1/2 puodelio avižinių dribsnių, 1 puodelis vandens. Užvirti, sumažinti ugnį, pavirti 3–5 min., priklausomai nuo dribsnių stambumo. Įberti žiupsnį nerafinuotos druskos. Palikti dar pabūti 5 min.

Avižų košė – ta pati ir kitokia (I dalis)

By Guoda

On 2017-09-01

In Maistas

Nors avižų košė yra geriausi pusryčiai bet kuriuo metų laiku, ją prisiminti dabar – pats laikas. Kad ir kaip miesto žmogus būtų nutolęs nuo gamtos ir apsimestų jai nepaveikus, jos svyravimus, sezonų kaitą jaučiame visi. Net jei mums atrodo, kad niekas nevyksta, mūsų organizmas dirba prisitaikydamas.

Maistas gali padėti prisitaikyti prie sezono, gali ir kliudyti. Orams šąlant ir trumpėjant dienai, organizmą reikia pašildyti. Ne tik šiltu maistu, bet ir vertingu maistinėmis medžiagomis, pasotinančiu ir stabilizuojančiu. Avižinės košės gerumą rudens sezonu pabrėžia ne tik rytietiškos tradicijos, kur įprasta kalbėti apie energijas (šilumą, šaltį, lengvumą, stabilumą), bet ir neretas šiuolaikinis dietologas.

Trumpai priminsiu, kuo avižų košė gera grynai maistine prasme. Visų pirma dėl skaidulų, kurios pagerina žarnyno veiklą, pašalina daugiau toksinų, lėtina maisto virtimą gliukoze ir neleidžia staiga kilti cukrui kraujyje. Avižose esantys beta gliukanai pripažinti, kaip mažinantys cholesterolio kiekį kraujyje. Jie vertingi mažinant širdies ligų, diabeto ir nutukimo riziką. Skaidulingas maistas visada į naudą norintiems sulieknėti. (Apie skaidulų naudą neseniai rašiau čia).