Maisto produktų etiketes skaityti daugelis jau įprato. Taip, yra maisto priedai E, bet juos ir nesunku susirasti, ir pats jų kiekis produkte yra rimtas rodiklis. O ką daryti su kosmetika?

ES šalyse kosmetikos gaminių sudėtį ant pakuotės nurodyti privaloma. Atrodytų, tai kokia problema? Turime sudėtis, jas skaitome ir pagal tai sprendžiame, norime tokios kosmetikos ar ne. Cheminė ji ar natūrali, potencialiai dirginanti ar švelni ir t.t.

Tačiau nėra taip lengva. Mat kalba, kuria sudėtis nurodoma, yra cheminė. INCI – International Nomeclature of Cosmetic Ingredients – vartoja cheminius medžiagų pavadinimus, nepriklausomai nuo to, ar medžiaga yra visai sintetinė, išgauta cheminiais metodais, ar natūrali ir išgauta iš natūralių medžiagų švelniais būdais. Grynus augalų aliejų ar ekstraktų pavadinimus atpažinti nesunku – nurodomi lotyniški jų pavadinimai, kaip antai Rosa centifolia (rožė) ar Butyrospermum parkii (sviestmedis). Tačiau su bent kiek perdirbtomis medžiagomis to aiškumo nebėra – jos visos skamba chemiškai, net ir tos, kurios organizmą veikia kuo švelniausiai ir yra leidžiamos pačių griežčiausių ekologiškumo standartų. Pavyzdžiui, Coco glucoside ar Sodium olivate.

Dėl specifinės INCI kalbos neįgudusiems atsitinka daug nesusipratimų ir paklydimų. Tiek bandant atskirti, kas natūralu, o kas sintetika, tiek aiškinantis, kas saugu, o kas gali kelti grėsmę sveikatai. Ir internete rasite nemažai „patarimų“, ko reikėtų vengti, kurie, švelniai tariant, yra netikslūs. Mat po vienodais INCI terminais gali slėptis labai skirtingos medžiagos. Iš INCI nematome, kokia medžiagos kilmė: ar augalinė, ar gyvulinė, ar sintetinė. Nematome ar medžiaga izoliuota, ar yra tik kitos medžiagos dalis (kas labai aktualu eteriniams aliejams). Nematome netgi medžiagos grupės, nes tarkim sintetiniai džiovinantys alkoholiai visai neturi pavadinime žodžio alkoholis, o kai kurie natūralūs humektantai tą žodį pavadinime turi. Tačiau labiausiai klaidinantis terminas yra parfum/aroma. Jis yra svarbus, nes, pirma, kvapai įeina ko ne į kiekvieno kosmetikos gaminio sudėtį. Antra, sintetiniai kvapai laikomi vienu didžiausių dirgintojų ir alergenų.

Tačiau parfum/aroma ne visada reiškia sintetinius kvapus!

Kadangi kvapų formulių nėra prievolės pilnai atskleisi (kvapų formulės patentuojamos) ir jos dažnai yra labai ilgos (netilptų etiketėje), INCI rašomas bendrinis žodis – parfum arba aroma, kas reiškia kvapiųjų medžiagų mišinį. Jei gamintojas naudoja labai paprastą kvapų formulę, ją paprastai ir parašo, dažniausiai tai vienas ar keli eteriniai aliejai. Visi kiti rašo parfum arba aroma (galima rasti ir fragrance). Taigi iš etiketės negali suprasti, kas po tuo slypi. Kadangi tarp kvapiųjų medžiagų pasitaiko labai agresyvių dirgintojų bei alergenų, o kas konkrečiai į formulę įeina, nematyti, EWG duomenų bazė „SkinDeep“, įvedus parfum, fragrance arba aroma, išmeta labiausiai pavojingos medžiagos įvertinimą.

Jei tai sintetinė kosmetika, tokia tikimybė išties nemaža. Jei tai natūrali kosmetika, tai tam net tikimybės nėra. Taigi verta papildomai pasigilinti, aiškinantis ar kosmetika natūrali, ar įprastinė sintetinė.

Jei kosmetika yra sertifikuota natūrali arba ekologiška, nepriklausomas sertifikuotojas matė ir įvertino kvapų formulę, kad ir kokia sudėtinga ji būtų. Jei būtų naudojami sintetiniai kvapai ar kitos potencialiai pavojingos medžiagos, sertifikuotojas tokios formulės nepatvirtintų. Nes būtent sudėtinės dalys yra pagrindinis natūralios bei ekologiškos kosmetikos sertifikuotojų rūpestis. Taip pat nevertėtų jaudintis dėl parfum, jei gamintojas ant pakuotės yra parašęs, kad gaminyje nėra sintetinių kvapų arba dar geriau – parašęs, kad visos medžiagos natūralios.
Tačiau jei gamintojas to nerašo ir/ar sertifikato nėra, o sudėtyje yra žodžiai parfum (aroma/fragrance), geriau būtų tokio gaminio vengti.

Belieka patikslinti, ką turiu omenyje, kai rašau „sertifikuota natūrali arba ekologiška kosmetika“. Turiu omenyje kosmetiką, pažymėtą ženklais: Demeter, USDA, Soil Association, COSMOS, NSF, BDIH, Ecocert, Natrue, ICEA.