Sakysite, kaip čia yra? Juk tiek yra mokslinių rekomendacijų, kokį maistą valgyti sveika ir kokį ne. Net vaikai žino, kad sveikiau valgyti daržoves, o ne ledus, avokadus, o ne cepelinus, sriubą, o ne picą, raugintus kopūstus, o ne bulvių traškučius, gerti vandenį, o ne limonadą, o gyvenimą saldinti vaisiais bei cinamonu, o ne rafinuotu cukrumi.

Tiek straipsnių ir pagiriamųjų žodžių girdime grikiams, bolivinei balandai, burokėliams, spanguolėms ir ciberžolei ir tiek papeikiamųjų rūkytai dešrai, spirgų padažui ir greitam maistui, kad, atrodo, seniai viskas aišku, kas sveika ir kas ne. Ir tik kažkokie piktybiniai užsispyrėliai daro viską priešingai. Matyt, tik tam, kad pasinaudotų nemokama medicina ir vaistais… Žinoma, kad taip nėra. Tačiau kodėl tada taip lėtai keičiasi mūsų lėkštės turinys?

Tiesa, kai kurie dalykai yra aiškūs. Bet klausimas yra, ar iš to aiškumo seka sprendimai? Nes žmogui pakeisti įpročius yra sunku. Ne tik dėl to, kad jis galbūt apskritai nenori keistis arba netiki sveikuoliškomis rekomendacijomis. Mūsų valgymo įpročiai yra labai svarbi gyvenimo dalis. Jie yra persipynę su tuo, kada ir kaip mes bendraujame su šeima, kada su draugais. Mūsų mityba skiriasi atsižvelgiant į tai, ar gyvename judriai, ar būname gryname ore, galų gale nuo psichologinės būklės ir jau turimų kūno negalavimų.

Toliau skaitykite Delfi.lt >>