Šiemet, kaip niekad, užderėjo patisonų. Ir baltų, ir geltonų, ir didelių, ir mažesnių. Nemaniau, kad tiek jų turiu – kadangi pirmieji sodinukai nušalo, antrus sodinau visus, kuriuos turėjau. Kol augo, maniau kad moliūgai… Kai pamačiau vaisius, teko užsiimti padidintu patisonų vartojimu.
Daugiausia suvalgėm tiesiog pakeptų ant keptuvės riekelėmis. Kalėdoms paprastai kepu perlinėmis kruopomis ir daržovėmis įdarytą moliūgą. Dabar pabandžiau patisoną – su troškintų daržovių ir pupelių įdaru.
Kaip vadovautis bendromis mitybos rekomendacijomis? Ar tikrai tiek daug reikia atsisakyti? Atsakymas nėra juoda ir balta. Pataria sveikos gyvensenos tyrinėtoja ir knygos „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“ autorė Guoda Azguridienė.
Kokių mitybos rekomendacijų klausyti? Kaip jas teisingai prisitaikyti konkrečiai sau? Pataria sveikos gyvensenos tyrinėtoja ir knygos „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“ autorė Guoda Azguridienė.
Dabar pats gerasis cukinijų metas! Kol jos dar jaunos ir šviežios, traškios ir nenusibodę. Prieš kelias dienas darėme improvizuotą cukinijų pikniką, kuris buvo visai paprastas paruošti ir, oi, skanus suvalgyti. Tiesa, cukinijos augo visai šalia, darže.
Cukinijas naudoju mažas ir vidutines. (Tas, kurių beaugant nespėjam suvalgyti, dedu į rūsį atsargoms). Pjaustau griežinėliais apie 1 cm storio. Kepu keptuvėje ant didokos (bet ne didžiausios) ugnies, apkepdama abi puses po porą minučių. Aliejų naudoju saulėgrąžų, kuris tinka kepimui. Jo pilu nedaug, tik kad neliptų prie keptuvės*. Barstau druska (žinoma, nerafinuota) ir prieskoniais. Arba prieskonių nebarstau – kaip nuotaika. Šį kartą naudojau Provanso žolelių mišinį. O pikniko „razina“ – pabarstyti keptas cukinijas sausų mielių dribsniais. Pikantiška!
Cukinijų piknikas. Tie geltoni – patisonai.
Powered by WordPress & Theme by Anders Norén