Kaip žadėjau, rašau apie plaukų dažus. Tai iš esmės techninis straipsnis, nes į klausimą, dažyti plaukus ar nedažyti – atsakyti nesiimčiau. Per daug plaukų išvaizda turi įtakos mūsų induvidualiam grožio supratimui, o šis – mūsų savijautai.
Kadangi plaukų dažai yra vienas agresyviausių kosmetikos produktų, o nemažos dalies moterų sprendimas juos dažyti vis viena jau yra padarytas, pravartu gerai žinoti plaukų dažų tipus ir jų pliusus bei minusus. (Beje, aš plaukus taip pat dažau, nes žili. Nebūtų žili – nedažyčiau. Kai jau nuspręsiu būti balta, nebedažysiu).
Juolab, kad tais atvejais, kai plaukus labiausiai reikėtų tausoti – kai jie silpni, reti, žili – dažniausiai juos labiausiai norisi ir pagražinti. Taigi imamės dažyti. Todėl tausojimas dažant yra labai aktualu.
Plaukų dažai būna dviejų pagrindinių tipų: natūralūs ir su cheminėmis medžiagomis – permanentiniai. Natūralūs yra gaminami iš augalų, visų pirma chna – tai sena tradicija, ypač išpuoselėta Indijoje. Šie dažai dengia plauką iš išorės ir palaipsniui nusiplauna.