Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Dar vienas japoniškas kulinarijos stebuklas

Nors dažnai sakome, kad maistas yra vaistas, tačiau vis mažiau kas į tokią mintį žiūri rimtai. Ypač turint omenyje, kad produktus gaminant masiniu standartizuotu būdu, juos rafinuojant, fortifikuojant, konservuojant, stiprinant skonį, paprastinant pagaminimo procesą ir t.t., to vaistiškumo mažėja ir produktai tampa tiesiog maistu.

Tačiau esama ir tokių, kuriems tapti eiliniu kasdienybės produktu yra gerokai mažiau šansų, nes jie tokie neįprasti! Savo skoniu, konsistencija, netgi vartojimo būdu.

Geriausias pavyzdys – japoniški antioksidantų čempionai: matcha, miso ir ume slyvos. Na taip, galima padaryti saldžią matcha late ir užmušti jos autentišką kartumą, miso įmaišyti į barščius su grybais, o ume slyvą tik palaikyti ryžiuose dėl vaizdo. Bet tikrai verta pabandyti šiuos produktus valgyti tuo būdu, kaip jie vartojami tradiciškai. Šį kartą plačiau apie marinuotas japonines slyvas – UMEBOSHI (dar vadinamas ume abrikosais).

Marinuotos japoninės slyvos UMEBOSHI – populiarus japonų virtuvės produktas

Jau seniai prie jų taikiausi ir prisitaikiau. Buvau girdėjusi, kad Japonijoje seniau ir netgi dabar ume slyvos vartojamos kaip vaistas nuo visų ligų. Tokie pareiškimai galėtų kelti šypseną, bet produkto vartojimo istorija ir kai kurios savybės žada, kad visai gali būti. Juolab, kad ir vadinamosios ligos yra ne tiek ligos, kiek sutrikusio organizmo būsenos.

Šaltiniai apie ume slyvų vartojimą sveikatai stiprinti bei taisyti datuojami daugiau 1000 metų atgal. Nors vadiname slyvomis, botanine prasme tai abrikosai. Kaip ir daug kitų Japonijos išgarsintų kultūrų – atkeliavę iš Kinijos. Jos buvo valgomos kasdien ir ypač žygiuose bei karuose, kuomet daug nepalankių sąlygų, o jėgų reikėdavo daug. Įdomu pastebėti, kad ume slyvų dezinfekcinės savybės tokios stiprios, kad jos buvo naudojamos geriamam vandeniui ir maistui dezinfekuoti žygio metu.

Tai fermentuotas produktas: slyvos laikomos sūrime su marinuotais perilių (shiso) lapais. Valgomos vienos, su žaliąja arbata, su ryžiais, dedamos į salotas, padažus, netgi kokteilius. Maišomos su mėsa, varške, avokadais ir dar visaip kitaip. Nors man atrodo, kad geriausios yra vienos. Nes skonis tikrai ištraukia iš rutinos. Pradarytą dėžutę laikyti galima kiek nori laiko, šaldytuvas nebūtinas.

Būsenos, kurioms esant ume slyvos gali padėti:
– apsinuodijimas
– pykinimas
– nevirškinimas
– pagirios
– tulžies neramumai ir akmenys
– maisto netoleravimas
– vidurių užkietėjimas
– viduriavimas, vėmimas
– galvos skausmas
– temperatūra
– sloga
– raumenų maudimas po fizinio nuovargio
– nuovargis po srydžio
– išsekimas

Esant tokiai būsenai suvalgyti vieną arba dvi slyvas, lėtai kramtant. Po to čiulpti kauliuką tol, kol jausis skonis. Ši dalis yra geroji – burnoje skonis laikosi ilgai ir nenustoja siųsti signalo, kad jau turėtum jaustis geriau 🙂

Poveikis aiškinamas keliomis savybėmis. Umeboshi – labai stiprus antioksidantas, veikia prieš bakterijas, virusus, grybelius, parazitus. Taip pat stipriai detoksikuoja – todėl veiks prieš apsinuodijimus, esant pagirioms, nevirškinant. Jose gausu citrinos rūgšties, kuri stipriai šarmina (nors skonis rūgštus), kas padeda sureguliuoti blogai funkcionuojantį virškinimą dėl vyraujančių rūgščių. O rūgštinė organizmo terpė būdinga šiuolaikinei mitybai ir gyvenimo būdui. Citrinos rūgštis yra būtent tas komponentas, kuris padeda raumenims nenusilpti.

Profilaktiškai – viena slyva prieš pusryčius su žaliąja arbata. Užkuria medžiagų apykaitą, kas aktualu visoms, siekiančioms paspartinti kalorijų deginimą.

Dėl skonio – jis tikrai įspūdingas. Sūriai, saldžiai ir truputį karčiai rūgštus. Intensyvus – gerai pažadina. Spėju, gali tikti ir vietoj kavos.

Previous

Apie kokybę paprastai

Next

Gal pagaliau natūrali kosmetika nebeatrodys keista?

3 Comments

  1. Jurgita

    Neduoda ramybė pavadinimas-slyva. Negi ji iš ties kitokia nei mūsų lietuviška?

  2. Guoda

    Konsistencija tikrai slyviška. O skonis nelabai palyginamas – nes marinuota. Savo pikantiškumu gal į kaukazinę slyvutę panašesnė.

  3. Anonymous

    Tirai puikiai parašyta. Kitą kartą kai užsuksiu į Livinn, būtinai reikalausiu Godos japoniškų abrikosinių slyvų.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén