Ilgalaikiai plaukų dažai – daugiausia „chemijos” turinti kosmetikos priemonė. Jie plauką dažo iš vidaus – todėl spalva išlieka ilgiau. Ar yra priemonių, kurios plaukams kenktų mažiau, tačiau spalva išliktų ilgiau? Apie tausojančius plaukų dažus pasakoja sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.
Month: August 2015 Page 1 of 2
Kaip skirstomi aliejai? Ką reiškia „šalto spaudimo aliejus“? Kuo jis skiriasi nuo rafinuoto aliejaus? Kokias naudingąsias medžiagas galima „rasti“ šalto spaudimo aliejuose?
Užkandžiai tikrai nėra mano mėgstamiausias patiekalų tipas. Nei valgyti, nei juo labiau gaminti. Valgymas matyt labiausiai dėl pripratimo. O dėl gaminimo – priklauso nuo situacijos. Šeimai gaminti užkandžius būtų keista ir vargiai įmanoma, arba tada nebeliktų laiko gaminti pietų bei vakarienės. Su kuo mano šeima niekaip nesutiktų.
Užkandžiai labiausiai reikalingi, kai vaišini svečius. Ir ypač vasarą – kuomet bendraujame gamtoje, bendravimas trunka ilgesnį laiką ir nėra taip aiškiai “pririštas” prie stalo. Tada ypač smagu turėti keletą lengvai patiekiamo ir paprastai (be peilio ir šakutės) valgomo maisto variantų. Bet kas juos pagamins, kai šeimininkė pati turėtų bendrauti su svečiais? Juolab, kad daugelis užkandžių ypač imlūs ruošai ir dekoravimui.
Ekologiški skalbikliai ir plovikliai – „švelnioji chemija“. Kuo jie kitokie? Skalbimo miltelių ar minkštiklio kvapas dažnai siejamas su švara. Ar iš tiesų taip yra? Apie ekologiškų ir įprastų skalbiklių skirtumus pasakoja sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.
Kadangi gamtoje niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, idant augalas turėtų mums naudingų medžiagų – kalio, magnio, geležies, vitaminų ir pan. (oficialųjį sąrašą sudaro 27 pozicijų) – jis turi gauti visko, ko jam reikia normaliam augimui iš dirvožemio. Gyvūnai tai gauna iš savo maisto. Tad nelabai protinga dirbtinai veistose ir maitintose lašišose ieškoti išgirtųjų omega-3 riebiųjų rūgščių ar vitamino D. Arba narvuose augintų vištų kiaušiniuose to komplekto medžiagų, dėl kurio kiaušinis laikomas pilnu (kuriame netrūksta jokių medžiagų) maistu (35).
Industrinėje žemdirbystėje visavertės mitybos klausimas sprendžiamas naudojant trąšas. Tačiau trąšos pamaitina augalą tik tam tikrais mikroelementais ir tam tikrais jų kiekiais (pavyzdžiui, kalio trąšos – kaliu, fosforo – fosforu). Mityba trąšomis niekada nebūna visavertė, nes augintojas negali žinoti, ko ir kiek individualiam augalui reikia. Maža to, augalo poreikių neatitinkantis tręšimas trikdo jo normalų vystymąsi, todėl taip vienpusiškai stiprinamas augalas visumos prasme tampa silpnesnis. Normaliai augalas minta jam būdingoje normalioje ekosistemoje – su augalais-kaimynais, vabzdžiais, grybais, paukščiais, gyvūnais ir pan. Žinoma, ekologiškai auginamų kultūrų maistinė vertė neprilygsta gamtoje natūraliai augančiųjų, bet gerokai lenkia įprastinę industrinę.
Ką apie visa tai sako mokslininkai?