Posts made in balandžio, 2015


Ir tas, ir tas. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Pasitelkus chemiją sukuriami ir labiausiai žudantys nuodai (pavyzdžiui, cheminis ginklas), ir sunkias ligas gydantys vaistai. Chemija – kaip ir bet koks žmogaus kūrinys – yra tik lazda jo rankoje, kurią galima ištiesti skęstančiam, bet galima ir trenkti per galvą.

Maisto gamyboje chemijos šiandien naudojama itin daug: trąšos, pesticidai, augimo hormonai, antibiotikai, dažikliai, kvapikliai, skonio stiprikliai, emulsikliai, purikliai, konservantai. Daugybė įvairiausių medžiagų, kurios tobulinamos, keičiamos, sukuriama naujų. Technologijų kūrimas, kaip ir bet kuri ekonominė veikla, paklūsta ekonomikos dėsniams: mažiau efektyvios sunyksta, efektyvesnės plėtojasi. Kalbant apie maistą ir maisto pramonę, technologijos ar medžiagos efektyvumas apima ir jos poveikį žmogui bei aplinkai, t. y. jei dvi priemonės lygiai gerai atlieka tą patį darbą (pavyzdžiui, žudo grybelį), tai efektyvesnė bus ta, kuri mažiau žudo kitos rūšies organizmus. O populiariausia bus ta, kurios efektyvumo ir kainos santykis yra pats geriausias. Taigi nenuostabu, kad jei neigiamas poveikis žmogui ir aplinkai nevertinamas, veikiausiai bus panaudotos pačios agresyviausios priemonės, mat jos efektyvios ir pigios.

Skaityti toliau

Vienas populiariausių šiuolaikinio maisto paruošimo būdų yra rafinavimas. Iš dalies tai konservavimo būdas – pašalini iš produkto tai, kas greitai genda, ir gali sau patogiai laikyti. Kita vertus, tai žaliavos taupymo priemonė, nes rafinuotame produkte nebesijaučia originalo nei kvapo, nei skonio, taigi žaliava gali būti ne pirmo šviežumo ir kokybės. Juolab, kad skonių ir kvapų gali pridėti bet kokių: pigių, sintetinių.

Žodis „rafinuotas maistas“ yra rimtai apgaulingas. Pirmą kartą susidūriau su raginimu vengti rafinuoto maisto, kai studijavau ajurvedą. Tada man atrodė visiškai aišku, kad aš tokio nevalgau. Aš gi nevalgau kažkokio specialiai paruošto, „rafinuoto“ maisto! Tik pradėjus domėtis maisto paruošimo būdais supratau, kad valgiau aš jo dar ir kiek. Šiandien rafinuotas maistas nėra išskirtinis. Priešingai, jis yra labiausiai įprastas ir paplitęs. Rafinuotą maistą šiandien valgo visi, išskyrus tuos, kurie specialiai jo vengia. Kitaip sakant, jis galioja pagal nutylėjimą.

Kas daroma su maistu rafinuojant?

Skaityti toliau

Kas tas ekologiškas produktas?


Autorius on balandžio 21, 2015

Lietuvoje ekologiškumas jau buvo ir įdomybė, ir banalybė. Manau, pats laikas išsiaiškinti, kas tai iš tikrųjų yra, kai kalbama apie daiktus.

Kai atsiranda naujas žodis, jis žymi naują, išskirtinį, šiek tiek paslaptingą daiktą. Kai tas daiktas tampa madingu, žodis savaime ima įgauti naujas reikšmes, kurios nelabai jam būdingos. Tik po kurio laiko, ažiotažui nuslūgus, galime daiktus vėl vadinti savais vardais.

Skaityti toliau

Apie intymias, bet labai viešas problemas


Autorius on balandžio 21, 2015

Apie ką kalba moteriškų įklotų ir kitų higienos priemonių reklamos? Apie patogumą ir nepratekėjimą. Baltos prigludusios kelnės, šokiai ant stalų ir – jokių problemų. Dar būna su iš dangaus krintančiom gėlytėm, kas turėtų simbolizuoti artumą gamtai. Netgi nuolaidos nereklamuojamos, kas apskritai išsiskiria iš reklamų konteksto. Turint omenyje, kad prekes šias pardavinėja įmonės, turinčius profesionalius reklamos specialistus, belieka daryti išvadą, kad moterys higieninius įklotus ir tamponus labiausiai vertina pagal tai, ar kas nors pro juos prateka ir ar jų nesimato per aptemptus rūbus.

Keista mintis, nes išeitų, kad pro kažkokių (nereklamuojamų) firmų gaminius ir prateka, ir matosi. Suprantu, jei tai būtų prieš penkiolika metų, kuomet tikrai reikėdavo pagalvoti ką rengtis „tomis dienomis“, kad nebūtų matyti. Bet šiandien… Ar reklamos kūrėjai to nežino? Žinoma, žino, kad visos šiandien rinkoje esančios higienos priemonės yra patogios ir apsaugančios. Ir netgi kainuoja panašiai. Tai kas visgi reklamuojama?

Skaityti toliau