Ir tas, ir tas. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Pasitelkus chemiją sukuriami ir labiausiai žudantys nuodai (pavyzdžiui, cheminis ginklas), ir sunkias ligas gydantys vaistai. Chemija – kaip ir bet koks žmogaus kūrinys – yra tik lazda jo rankoje, kurią galima ištiesti skęstančiam, bet galima ir trenkti per galvą.
Maisto gamyboje chemijos šiandien naudojama itin daug: trąšos, pesticidai, augimo hormonai, antibiotikai, dažikliai, kvapikliai, skonio stiprikliai, emulsikliai, purikliai, konservantai. Daugybė įvairiausių medžiagų, kurios tobulinamos, keičiamos, sukuriama naujų. Technologijų kūrimas, kaip ir bet kuri ekonominė veikla, paklūsta ekonomikos dėsniams: mažiau efektyvios sunyksta, efektyvesnės plėtojasi. Kalbant apie maistą ir maisto pramonę, technologijos ar medžiagos efektyvumas apima ir jos poveikį žmogui bei aplinkai, t. y. jei dvi priemonės lygiai gerai atlieka tą patį darbą (pavyzdžiui, žudo grybelį), tai efektyvesnė bus ta, kuri mažiau žudo kitos rūšies organizmus. O populiariausia bus ta, kurios efektyvumo ir kainos santykis yra pats geriausias. Taigi nenuostabu, kad jei neigiamas poveikis žmogui ir aplinkai nevertinamas, veikiausiai bus panaudotos pačios agresyviausios priemonės, mat jos efektyvios ir pigios.
