Televizijos reklamoje išgirdusi apie „higienišką švarą“ suteikiantį ploviklį vis pagalvoju, ką tai galėtų reikšti? Kažkoks sviestas sviestuotas. Matyt, higieniškas kovotojas už švarą užmuša dar daugiau mikrobų. Bet ar daugiau tikrai reikia?
Month: March 2015
Sveikos mitybos kontekste skamba beveik egzistenciškai. Tai bene dažniausiai užduodamas klausimas seminaruose, žurnaluose ir kt.
Kaip ir daugelis klausimų apie mitybą, jis paprasto atsakymo neturi. Jei reikėtų visai trumpai ir aiškiai, turėčiau atsakyti – nekepti visai. Jei rūpinamės, kas liks iš tų riebalų, ant kurių kepame, klausimas turėtų kilti ir esmingesnis – kas lieka iš to maisto, kurį kepame. Bet kepame. Tad galime grįžti prie ilgojo atsakymo „ant ko“.
I. Apie mūsų laikus (2 dalis)
Kodėl žemės ūkio politika yra toks aktualus veiksnys? Visų pirma todėl, kad per valstybės aparatus mokesčių pagalba galima akumuliuoti milžiniškas lėšas, kurių prieš pora šimtų metų tiesiog nebuvo. Antra, todėl, kad žmogus ir taip jau giliai įsiskverbęs į gamtą: išžvalgęs kosmosą, žemės ir vandenų gelmes, sudrėkinęs dykumas, nukreipęs upes, prakirtęs džiungles ir „civilizavęs“ ten gyvenančias tautas. Galim diskutuoti, kiek tai sukūrė gėrio, bet kad sukūrė labai rimtų blogų padarinių – faktas. Ir tada kyla klausimas: kas toliau? Ar išliks bent tai, kas dar liko tose džiunglėse, vandenyse ir dykumose? Ar mes patys išliksime bent kiek gamtiški?
Doras žmogus – beveik profesija. Dažnai girdime, kad karjera ir profesinė sėkmė atitenka nedoriesiems, nes jie leidžia sau naudotis visomis priemonėmis rezultatui pasiekti. Atskirais atvejais – taip, juolab kad apie juos kalbėti, rašyti ir netgi kurti filmus yra įdomu. Yra drama, emocija ir moralas – koks žiaurus ir neteisingas pasaulis. Tačiau jei mums rūpi ne išskirtiniai ostapai benderiai ar vietinės reikšmės kunigaikštukai, o normalūs gero darbo siekiantys žmonės, dorybės vis dėlto yra vertingas kapitalas.
Idant būtų mažiau papildomų veiksnių, kalbėsiu ne apie verslininkus, o apie samdomus darbuotojus. Verslo savininkui reikia turėti papildomų gebėjimų: įžvelgti galimybes, vertinti ir prisiimti rizikas, burti ir įkvėpti žmones pačiam neišsikvepiant, dirbti nuolatinio konkurencinio streso sąlygomis ir pan. Samdomas darbuotojas šių savybių gali ir neturėti.
Apie kokius reikalavimus visų pirma pagalvojame svarstydami apie karjerą?
Klausimai apie ekologiškų produktų skirtumus nuo neekologiškų gvildenami parodoje (kuri kartu yra ir plačios tematikos forumas) kasmet. Tai nėra diskusijos apie tai, kaip skirtingai “eko” ir “ne eko” maistas gaminamas – šiuos dalykus nusako ekologiškumo standartas. Aiškinamasi, ką skirtingo gauna vartotojas. Tema ši nėra paprasta, nes iš išorės produkcija atrodo labai panašiai. Ekologiška gali net atrodyti prasčiau: vaisiai ar daržovės būti mažesni, skirtingų dydžių, mažiau vešliais lapais ar blizge odele. Šis skirtumas vartotojui yra suprantamas, ypač tokiose šalyse kaip Lietuva, kurioje asmeninių kokio nors ūkininkavimo patirčių turi daugelis. Tačiau ekologiškų ir neekologiškų maisto produktų maistinės vertės skirtumų niekaip išoriškai nesimato. Tiesa, tie kurie naudojasi savo skonio receptoriais rinkdamiesi gerą maistą, gali pajusti skonio skirtumus. Tačiau tuomet reikėtų lyginti vienos rūšies ir vienodo šviežumo maistą. Nenuostabu, kad dalis pirkėjų tikisi kokių nors “moksliškai pagrįstų” liudijimų apie ekologiškų produktų didesnę maistinę vertę.
Čia ir prasideda didžioji painiava.