Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Month: February 2015 Page 2 of 3

Ekologiškų produktų rinkoje situacija gana nerami (Biofach 2014)

Pasaulinė paroda Niurnberge šiemet vadinosi „Biofach 2014 into organic“ ir „Vivaness 2014 into natural beauty”. Kaip galima suprasti iš pavadinimų – paroda skirta ekologiško maisto bei natūralios ir ekologiškos kosmetikos temai. Paroda būtų kaip paroda – šurmuliuoja stendų šeimininkai gamintojai ir didmenininkai bei jų lankytojai – pardavėjai ir kiti verslo interesantai.

Vis dar kelia tapatybės klausimą

Paroda Vokietijoje – didelė ir gerai organizuota. Net nelabai žinančiam, ką ten veikti, manau yra kur paganyti akis (o neretai ir gomurį palepinti), tad žinančiam ko nori – tai puiki vieta ir proga savo sumanymams vykdyti.

Kuo ši paroda skiriasi nuo kitų – joje vis grįžtama prie tapatybės klausimo – pačios srities apibrėžimų ir apsibrėžimų. Tai gana reta. Juk automobilių parodose niekas nesvarsto, kuo automobiliai skiriasi nuo vežimų ar traukinių, o žaislų parodose nekeliamas esminis klausimas – ar žaislu vadinamu daiktu iš tikrųjų galima žaisti. Tuo tarpu „Biofach’e“ praktiškai kiekvienais metais vyksta diskusijos, kas yra eko (organic), kaip tai atpažinti ir pažymėti.

Apie sultis vienokias ir kitokias

Sultis mėgsta gerti dažnas. Žiemą ir pavasarį jas prisimename ir kaip sveikatos šaltinį. Tačiau sulčių įvairovė tokia didelė, kad neretai tenka iš naujo galvoti, ką turime omenyje, sakydami „sultys“. Gėrimą? Desertą? Vertingų maistinių medžiagų koncentratą? Gali būti visi variantai, nelygu kas tose „sultyse“ yra ir kaip jos pagamintos.

Pradėkim nuo pačių aiškiausių – obuolių. Aiškumas tas, kad jas galime spausti namie, daugelis taip ir daro. Naminės sulčių gamybos privalumai yra keli. Pirma, tikrai žinai ką į tas sultis dedi ir kuo išplovei spaudimo mašiną. Antras privalumas – kaina. Trečias, ir bene didžiausias privalumas, kad žinom tikrą tų sulčių skonį ir vėliau galime atskirti, ar jos neskiestos.

Kaip užkimbame ant „paprastos“ kosmetikos kabliuko?

Kosmetikos naudotojus pagal požiūrį galima suskirstyti į tris kategorijas. Pirmieji kosmetika domisi, tikisi greito ir matomo efekto, tačiau nesigilina į sudėtį ir tolimesnes tokių produktų vartojimo pasekmes. Antrieji domisi ir stengiasi suprasti, kaip kosmetika veikia, tačiau visų pirma rūpinasi nepakenkti savo kūnui. Ir tretieji – tie, kurie apie kosmetiką neturi jokios nuomonės ir vartoja ją tokią, kokia papuola, kuo paprastesnę (kaip jiems atrodo).

Madingos ir natūralios kosmetikos pirkėjai

Šios skirtingos žmonių grupės renkasi skirtingo tipo kosmetiką. Pirmieji mėgsta garsių prekinių ženklų, gerai išreklamuotą, kosmetologų ar kirpėjų siūlomą kosmetiką.

Apie „žaliosios“ kosmetikos reiškinį Europoje: turinį, ženklinimą, sertifikavimą ir rinkodarą

Žmonės vėl nori natūralumo, autentiškumo, žmogaus rankų meistrystės. Taigi ir natūralios kosmetikos. Technologijų fanams gali atrodyti, kad tai regresas. Tačiau nėra taip paprasta – tiek natūralios kosmetikos, tiek natūralaus maisto gamyba yra labai imli technologijoms. Kaip produktus pagaminti iš natūralių ingredientų (kurie yra visiškai nestabilūs palyginti su dirbtiniais), kurie suteiktų norimą efektą (pvz., blakstienų tušas nenutekėtų, o plaukų lakas laikytų šukuoseną) ir juos išlaikyti patrauklius bei šviežius tiek laiko, koks priimtinas šiuolaikiniam išlepusiam vartotojui?

Vienas receptas pasiaiškinimui

“Apie kavą ir sveikatą” niekas nekomentuoja. Gal ir nekeista – ką čia komentuoti? Kava savo, o sveikata savo keliais, svarbu, kad į priešingas puses netemptų.

Noriu parašyti vieną receptą, kurį gaminau, kai filmavo laidą “Stilius” (rodė šį šeštadienį). Receptas visai paprastas, bet laidoje atrodė keistokai, mat į reportažą (matyt) netilpo paaiškinimas, kodėl aš jį gaminu. O šiek tiek intriguoja, nes tą daržovę – kininį arba Pekino kopūstą (arba salotą), paprastai valgome žalią. Tikriausiai visi suprantam apie ką kalbu – didelę, nebrangią daržovę dideliais baltai-žaliais lapais. Man ji žalia nėra skani, nors pagal maistines vertes naudinga (kaip, beje, dauguma daržovių lapkočių ir lapų, įskaitant atrodytų nevalgomus: markų, burokėlių, garstyčių ir t.t.). Aš į salotas sudedu žaliąją dalį, o baltosios dalies lieka neproporcingai. Tai iš jos gaminu troškinį. Dar patogu ir dėl to, kad šią daržovę galima palaikyti ilgiau šaldytuve ir panaudoti, kai specialiai nieko nusipirkę neturim.

Page 2 of 3

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén