Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Month: February 2015 Page 1 of 3

Iš knygos*. Apie maistą ir mūsų laikus (I)

It kokiame filosofiniame esė pradėsiu nuo esminių sąvokų, reikalingų požiūrių įvairovei į maistą suprasti. Bet pažadu, kad sudėtinga nebus. Taigi perskyra yra tarp materialistų ir idealistų, o ji sena kaip Pasaulis.

Materialistai maisto žinovai (nutrionistai (2)) skaičiuoja riebalus, baltymus, vitaminus, mineralus, kalorijas ir t. t. Stebi žiurkes ir žmones, kaip jie jaučiasi gavę vienokių maistinių medžiagų bei jų derinių, matuoja jų svorį, kraujospūdį, cholesterolio, cukraus lygį, stebi sergamumą. Tuos duomenis kaupia, analizuoja, apibendrina. Iš to daro išvadas, kas sveika, ir kas ne apibendrintam valgytojui. Idealistai (holistai (3) , natūralistai) sako, kad svarbu visuma ir individualumas. Taigi, jų nuomone, maisto negalime supaprastinti iki nedalomų vienarūšių maistingų medžiagų (nutrientų), o žmogui X veikiausiai visiškai netiks žmogaus Y dieta. Negana to, bendra žmogaus sveikata ir konkrečiai virškinimas dažnai priklausys labiau net ne nuo to, ką valgome, o nuo to, kaip valgome, miegame, judame ir apskritai gyvename.

Kelios teisingos mitybos gudrybės: kokio maisto valgyti negalima

Ekologiško maisto ir sveikos gyvensenos puoselėtoja Guoda Azguridienė įsitikinusi, kad savo mitybą į gerąją pusę galima pakeisti be streso, jei žinosime keletą paprastų gudrybių.

Ar vis dar egzistuoja tradicinė lietuviška mityba?

Įmonės „Sveiki produktai“ valdybos narė, ekonomikos analitikė, dr. G. Azguridienė, nusprendusi savo analitinius sugebėjimus išbadyti dar vienoje srityje, regis, nesuklydo. Neseniai pasirodžiusios jos knygos „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“ pristatymas Knygų mugėje sutraukė didžiulio susidomėjimo.

Kokias vyraujančias mitybos madas ir tendencijas šiandien Lietuvoje mato pati knygos autorė? Jos manymu, šiuo metu sąvoka tradicinė mityba neturi prasmės. 

Knygos “Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis” įžanga

Kiekvienas tekstas kuriamas dviese – autoriaus ir skaitytojo. Skaitytojas susitinka su autoriumi tekste ir taip susikuria savąją turinio versiją. Autorius rašo tai, ką supranta ir kuo nori pasidalyti su kitais. Pabrėžia, kas jam svarbu, naudoja asociacijas jam būdinga prasme. Galime atlikti bandymą – parašyti vieną sakinį ir paklausti kelių žmonių, ką jis jiems sako. Pavyzdžiui, „geltonomis saulėgrąžomis spindintis laukas“. Gražu? Man labai. Tačiau kaip tai skamba saulėgrąžoms alergiškam žmogui? Nekaip. Asociacija bus neigiama, o moters palyginimas su žydinčia saulėgrąža bus tiesiog nevykęs komplimentas.

Ar sultys sveika? Žiūrint kokios ir kiek

Daugelį metų žinojome ir tarsi buvo savaime aišku, kad sultis gerti sveika. Tačiau pastaruoju metu tenka girdėti gana kategoriškų pareiškimų, kad tai – netiesa. Sultys nėra vienintelis produktas, kurio „sveikumas“  laikui bėgant kinta. Produkto reputacija priklauso nuo to, kokie sveikumo ar nesveikumo aspektai tuo metu akcentuojami ir ką tuo metu žmonės vartoja.

Apie green wash ir ekologišką verslą. Įspūdžiai iš Biofach ir Vivaness 2015 (1)

Sakoma, tradicijos daro gyvenimą įdomesnį. Sutinku. Kai veiksmas yra pasikartojantis, gali apie jį galvoti iš anksto, jau maždaug žinodamas, ko tikėtis. Tada nereikia nerimauti, įsitempti (kaip antai darbuose) arba net gali panirti į džiugų laukimą (kaip antai prieš šventes). Dalyvavimas Biofach ir Vivaness parodose man nėra šventė – labai jau daug darbo ir nuovargio. Tačiau įspūdžių gausa tikrai šventiška.

Biofach ir Vivaness yra tradicinės ekologiškų produktų parodos: pirmoji maisto, antroji kosmetikos. Biofach žymi tuo, kad yra pati didžiausia ekologiško maisto paroda ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Paroda triukšminga, įvairi, spalvinga, turtinga ir užgriūnanti žmonių gausa bei pojūčių įvairove.

Page 1 of 3

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén