It kokiame filosofiniame esė pradėsiu nuo esminių sąvokų, reikalingų požiūrių įvairovei į maistą suprasti. Bet pažadu, kad sudėtinga nebus. Taigi perskyra yra tarp materialistų ir idealistų, o ji sena kaip Pasaulis.
Materialistai maisto žinovai (nutrionistai (2)) skaičiuoja riebalus, baltymus, vitaminus, mineralus, kalorijas ir t. t. Stebi žiurkes ir žmones, kaip jie jaučiasi gavę vienokių maistinių medžiagų bei jų derinių, matuoja jų svorį, kraujospūdį, cholesterolio, cukraus lygį, stebi sergamumą. Tuos duomenis kaupia, analizuoja, apibendrina. Iš to daro išvadas, kas sveika, ir kas ne apibendrintam valgytojui. Idealistai (holistai (3) , natūralistai) sako, kad svarbu visuma ir individualumas. Taigi, jų nuomone, maisto negalime supaprastinti iki nedalomų vienarūšių maistingų medžiagų (nutrientų), o žmogui X veikiausiai visiškai netiks žmogaus Y dieta. Negana to, bendra žmogaus sveikata ir konkrečiai virškinimas dažnai priklausys labiau net ne nuo to, ką valgome, o nuo to, kaip valgome, miegame, judame ir apskritai gyvename.
