Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Pirmasis įrašas

Tinklaraštį noriu pradėti tema apie savo knygą “Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis”. Nes, pirma, knygoje yra nagrinėjamas platus temų laukas, kuris yra iš esmės neišsemiamas. Antra, knyga yra toks dalykas, nuo kurio smagu pradėti. Sunkiausia pasakyti apie ką yra knyga. Lengviau – kodėl aš ją parašiau. Parašiau labai greitai, vos spėjau užrašinėti tai, kas buvo galvoje. O joje šia tema jau buvo daug ko prisikaupę, mąstyta ir permąstyta…

Knygai impulsai buvo keli. Pirmas – apie temos paradoksą. Tema neabejotinai aktuali kiekvienam, nes visi valgome, maistą renkamės, gaminame. Tačiau viešumoje diskutuojame apie jį tik dviem aspektais: skanu-neskanu, pigu-brangu. Visi kiti reikalai, ir ypač man labiausiai rūpimas sveika – nesveika – pateikiamas tik instrukcijų pavidalu. Valgytojai apie maisto sveikumą nediskutuoja: specialistai pasako, o valgytojai klauso arba ne. Man tai neatrodo normalu. Normalūs žmonės demokratinėje visuomenėje turi nuomonę apie pačius įvairiausius svarbius reikalus – nuo krepšinio rinktinės taktikos iki atominės elektrinės poreikio. Apie tai rašo, rodo ir kalba žiniasklaida, nedarydama prielaidos, kad žmonės tokie neišmanėliai, jog jiems nereikia ir jie nepajėgūs tų dalykų suprasti. Juolab, kad specialistų nuomonės apie maistą ne mažiau prieštaringos nei kitose srityse.

Vieni kuo griežčiausiai ragina atsisakyti riebalų (pvz., vartoti tik nuriebintą pieną ir varškę), kiti – angliavandenių, ir ypač cukrų (net ir natūraliai produkte esančių); vieni aktyviai ragina valgyti jūros žuvį, kiti gi įspėja, kad jūros žuvys yra ypač užterštos. Bulvės, makaronai, kruopos, dribsniai, vaisiai, mėsa – tai produktai, kurių atsisakyti siūlo vieni ar kiti specialistai. Ir visi jie mokslininkai, ne laisvi menininkai ar mitybos tyrinėtojai (kaip aš). Kyla du klausimai – kuriais tikėti, ir ką galų gale valgyti?

Mano galva, tai nuspręsti turime patys. Tačiau tam reikia tam tikrų bazinių žinių – kodėl viena ar kita teorija kritikuoja vieną ar kitą produktą. Kodėl sakome, kad tas nesveika, kokiais atvejais, kiekiais, pavidalais tai nesveika. Jei patys nesuprasime logikos, kodėl vienas ar kitas maistas yra vengtinas, o kitas teigtinas, nematau galimybių, kad to laikysimės. Žmogus toks padaras, kad daro tik tai, kam jo supratimas pritaria. Tai vadinama racionalumu.

Bendras vardiklis, kurį tarp skirtingų mitybos teorijų man pavyko surasti, yra produktų natūralumas (kad būtų kuo artimesni gamtos sukurtiems), švara (kokybė, ekologiškumas), įvairovė, saikas ir maisto ruošimas su meile.

Taigi iš čia kilo kitas knygos akstinas – sudominti tuos žmonės, kuriems maisto tema atrodo nuobodi, didaktinė, neskani ir visokia dar kitokia. Jei neturėčiau tų žinių, kurias susirinkau dėl savo polinkio ieškoti sistemos ir dėl savo praktinio darbo įmonėje “Sveiki produktai“, aš taip pat jiems priklausyčiau. Kiek gi galima žmones gąsdinti visomis pasaulio ligomis ir nepateikti įvykdomų bei neprieštaringų nuorodų, kaip jų išvengti?

Suprantu, jog visai gali būti, jog tokių būdų ir nėra. Sakyčiau, kad mokslas šiandien supranta tik fragmentus to, ką dedasi suprantąs. Taigi nėra kitos išeities, kaip patiems susipažinti su turima informacija ir patiems priimti sprendimą, kuris kelias (mitybos būdas) mums atrodo mažiausiai rizikingas ir įgyvendinamas (!). Tam praverčia ne tik žinios, bet ir įprotis naudotis savo juslėmis ir stebėti savo kūno pojūčius. Žmogus tūkstančius metų maitinosi ir be reglamentuotų etikečių ant pakuočių ir krūvos kontrolės institucijų. Ir be galiojimo laiko – maistas nevalgomas tada, kai jis sugedęs, o ne kada sukanka tam tikra data.

Ir trečiasis akstinas knygai parašyti buvo noras paskatinti žmones gaminti namie. Tam skirta trečioji, spalvotoji dalis – receptai. Juos net receptais sunku vadinti – tai daugiau patiekalų idėjos. Kad gaminti būtų galima be griežtų saikų, tikslių produktų sąrašų, improvizuojant. Man atrodo, kad mūsų maistas gerokai paskanėtų ir pasveikėtų, o gyvenimas palengvėtų, jei maisto gaminimas nustotų būti pareiga, o taptų maloniu užsiėmimu.

Previous

Eutanazija ir kiti sprendimai kirvuku

Next

Kodėl nepaisant mokslo, tenka rinktis patiems

17 Comments

  1. Algimantė

    Labai džiugu, kad turite savo tinklaraštį, laukiu daugiau įrašų ir linkiu sėkmės!

  2. Aris

    Sveikinu su naujojo projekto pradžia! Toks gražus metas pradėti!

  3. Virginija

    Perskaičiau knygą, laukiu pratęsimo. Ačiū

  4. Loreta

    Pagaliau sulaukėme Jūsų tinklaraščio! Sveikinu!

  5. guoda

    Ačiū sveikinantiems.
    Juolab, kad dar vis sveikinimų sezonas.
    Ir aš sveikinu visus, sulaukus šv. Kalėdų. Taip pat palydint senuosius metus, iškritus sniegui (pagaliau!), esant progai pabūti su draugais – ypač tuos, kurie per darbus neturi kada.
    Naujiesiems ateinant linkiu pasiryžti kokiems nors pokyčiams savo ir kitų labui, kad ir kukliems. Tiksliau, kukliems ypač, nes jiems daugiausia šansų išsipildyti.

  6. Toma

    Sveiki:) malonu, kad sukūrėte savo blog’ą.
    Lauksiu įdomių žinių, patarimų, juo labiau, kad man tai ypač aktualu.
    Esu labai alergiškas žmogus, sergu celiakija ir sunkia imunine liga.
    Taigi, man jūsų patarimai sveika mityba bus aukso vertės. Kūrybingų Jums artėjančių metų ir geros sveikatos:-)

  7. Anonymous

    Jei yra mitybą rekomenduojantys mokslininkai, tai nereikėtų sakyti, kad TURIME NUSPRĘSTI MES, neturintys tokių žinių.

  8. Sveiki, Guoda! Žaviuosi Jūsų veikla, išmintimi bei požiūriu į gyvenimą ! Te Naujieji metai atneša dar daugiau naujų idėjų ir stiprybės bei kūrybingumo jas išpildant! Ačiū, kad įkvepiat žmones keisti (arba bent bandyti keisti) savo gyvenimą gerąja – sveikatos linkme.

  9. Hedwig

    Sveiki!
    Tegu bus įdomūs ir naudingi pokalbiai šiame tinklapyje.
    Gerų Naujųjų Metų!

  10. Aida

    Sveikinu, Guoda, su gražia pradžia :), kad nepabostų tau rašyti, gal taip ir kitos knygos sulauksim!

  11. Guoda

    Nu va, jau turim temų: apie mokslą, kuris žino ką mums valgyti (Anonimo komentaras) ir apie celiakiją (Tomos komentaras). Abi temos vertos dėmesio.
    Dėl celiakijos, diabeto ir kitų ligų, noriu pastebėti, kad niekas kitas nežino taip gerai visų mitybos niuansų, kaip jomis sergantys žmonės ir gydytojai, kurie juos gydo ir būtent mitybai teikia dėmesio. Aš galiu suteikti platesnį kontekstą, papasakoti apie specialiai dietai skirtus produktus, kaip jie žymimi ir pan. O dalinimosi patarimais labiau lauksiu iš skaitytojų.
    Gražių Naujųjų!

  12. Rimantas

    Šaunus bandymas. Tik, Guoda, būtinai dėkite ir savo ekonominius straipsnius – neapsiribokite sveiku maistu. Sveika ekonomika nemažiau svarbi.

  13. Guoda

    Planas yra dėti ir ekonominius straipsnius. Po truputį.

  14. Virginija

    Sveiki,
    Skaitau Jūsų knygą – ir labai įtraukia bei įkvepia.
    Mūsų šeima paskutinius metus labai pamėgo kinietišką maistą kavinėse. Manau, jis nėra labai geras.. Norėtųsi daugiau jūsų patarimų , kad ir šiuo klausimu ir panašiais.
    Kitas aspektas – labai patiko Jūsų požiūris į maisto/valgymo kultūrą. Lietuvoje jos nėra.. Darželiuose vaikai verčiami kuo greičiau pavalgyti ir pirmyn prie kitų veiklų; o kai kurių profesijų atstovai išvis dirba niekad neskirdami sau dėmesio padoriems/ tvarkingiems pietums.
    Manykite, kad turite Jūsų parduotuvių gerbėją.
    Linkėjimai.

  15. Guoda

    Smagu, jei knygą įdomu skaityti. Man, kaip autorei, tai svarbiausia. Yra labai daug protingų knygų, naudingų patarimų, puikių metodikų. Bet jei mūsų jos neužkabina, neįtraukia, tai mums jų tarsi ir nėra.
    Dėl kiniečių maisto, be specialios analizės, turėčiau dvi pastabas. Pirma – dėl natrio glutamato. Šis maisto priedas yra skonio stipriklis, kuris yra visokeriopai vengtinas. Ne tik savo poveikio fiziologijai, bet ir psichologijai. O kinų virtuvėje jis paprastai būna. Neteko girdėti, kad nebūtų. Antra pastaba dėl higienos tų restoranų virtuvėse. Nėra abejonės, kad yra ir švarių, bet dėl bendros prastos reputacijos, pravartu būtų kažkaip tuo įsitikinti.

  16. Vytas

    Goda, Aciu labai, tikrai idomu tai, ka parasete.
    Malonu palikti Jums feikini komentarą!

    Sekmes! Vytas

  17. Ieva

    Prisidedu prie nuoširdžių sveikinimų, Guoda!Labiausiai žavi Jūsų gebėjimas viską susisteminti, kritiškai ir objektyviai įvertinti, argumentuoti , ir dar šiomis žiniomis bei nuomonėmis dalintis…Tikrai prisipažinsiu, kad praktiškai nuo kiekvieną dieną delfyje pasirodomų straipsnių bei per TV rodomų diskusijų (kas sveika, kas nesveika, ką galima, o ko nebegalima, žaliavalgystė, vegetarizmas, veganizmas ir t.t.) žmonėms, tame tarpe ir man, jau buvo išsivysčiusi alerginė (pasimetimo, neigimo ir atmetimo) reakcija 🙂 Susuka galva tos ekspertų-mokslininkų tiesos, neabeaišku kuo tikėti, o kuo ne 🙂 Tad jūsų knyga pačiu laiku ir vietoje. Nes visgi žmonėms reikia kritiškai įvertintų susistemintų žinių ar nuomonės, gerų argumentų. Ne visi turime laiko ir noro daryti patys savo mokslinius tyrimus, ieškodami tiesos 🙂 Platesnei auditorijai padės ir šis tinklaraštis. Su malonumu lauksiu visų Jūsų pasisakymų! Sėkmės!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén